Galuros judikatas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →XI a. |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 10:
== XII a. ==
Apie 1100 m. Pizos įtakos buvo atsikratyta, į sostą sėdo pirmasis Torių (''Thori'') dinastijos narys
Paskutinius XI a. dešimtmečius ir XII a. pradžioje Italijoje ir Vokietijoje dominavo Grigaliaus reformos ir Kova dėl investitūros, kuriomis buvo siekiama reorganizuoti valstybių ir Katalikų bažnyčios santykius. Popiežiai per Pizos arkivyskupus siekė įgyti tiesioginės valdžios Sardinijoje. Čia jiems padėjo judikų remiami [[benediktinai|benediktinų]] ir [[kamendulai|kamendulų]] vienuoliški judėjimai. Vienuoliai inicijavo svarbius ekonominius, žemės ūkio, technologinius, bažnytinius ir socialinius pokyčius Sardinijos bendruomenėse.
Po trumpo
<br>Apie 1130 m. Komita kartu su Toreso judiku Gonarijumi II (''Gonario II'') ir Arborėjos judiku Konstantinu I (''Constantine I'') davė [[vasalas|vasalo]] priesaiką Pizos arkivyskipijai. 1132 m. Komita nuvyko į Ardarą, į Logudoro judiko rūmus, kad tiesiogiai prisiektų arkivyskupui Rodžeriui ir tuo pripažino Logudoro judikato viršenybę. Ryšiai su Pizos arkivyskupija buvo buvo atnaujinti ir išliko ilgam.
Eilutė 20:
== XIII a. ==
Iš Konstantino III valdžią paveldėjo jo sūnus Barisonas II (''Barisone II''), kuris 1203 m. valdžią paliko savo vieninteliam palikuoniui - dukteriai Elenai. Dėl to Galuroje prasidėjo paveldėjimoi krizė, nes konkuruojančios grupuotės siekė apvesdinti savo atstovus su Elena. Eleną vesti bandė Wilhelmas Malaspina (''Guglielmo Malaspina''), bet tai uždraudė popiežius [[Inocentas III]]. 1206 m. į Galuros judikatą įsiveržė Kaljario judiko
1211 m. Toreso judikas Komita III (''Comita III'') patvirtino sutartį su [[Genujos respublika]], kuri buvo tradicinė Pizos varžovė. Pagal sutartį [[Logudoro judikatas]] ir Genuja turėjo kartu užkariauti visą salą ir perduoti valdžią Genujai, o vietoje kaip judikas valdyti turėjo Komita III. Sąjungininkai pirmiausia įsiveržė į Galurą, nes ji palaikė tvirtus ryšius su Piza. 1212 m. Piza kontratakavo, bet tik 1214 m., kai mirė Kaljario judikas
Mirus Elenai Lambertas valdė toliau ir vėliau vedė Kaljario paveldėtoją, todėl iki savo mirties 1225 m. ėmė valdyti abu judikatus. Po jo Galuros judiku tapo jo sūnus Ubaldas, o Kaljario judiku - jo brolis Ubaldas. Vyresniajam Ubaldui mirus jaunesnysis bandė perimti valdžią Kaljaryje, bet jam nepavyko.
| |||