Judikatas (valstybė): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Image:Giudicati_of_Sardinia_1.svg|thumb|right|250px|[[Sardinij]]os džiudikatai.]]
'''Džiudikatas''' (it. ''giudicato'', dgs. ''giudicati'') - karalystės [[Sardinij]]oje, egzistavusios nuo maždaug 900 iki 1410 m., kai paskutinis džiudikatas atiteko [[Aragonija]]i. Džiudikatų valdovai buvo ''džiudicai'' (it. ''giudice'').
== Etimologija ==
Valdovų pavadinimas ''džiudicas'' (it.vns. ''giudice'', dgs. ''giudici'') kilęs iš [[lotynų kalba|lot]]. ''iudice'' 'teisėjas' (dgs.''iudices''). Valda džiudikatas lotyniškai vadinosi ''iudicatus'' 'teisėjo valda' (dgs. ''iudicati'').
582 m. įkūrus [[Afrikos egzarchatas|Afrikos egzarchatą]],
<br>827 m. musulmonai užkariavo [[Sicilij]]ą, ir Bizantija buvo atkirsta nuo [[Tirėnų jūra|Tirėnų jūros]]. 864 m. popiežiaus [[Šventas Mikalojus I|Mikalojaus I]] laiške pirmą kartą paminėti „Sardinijos teisėjai“, jų autonomija aiškiai aprašyta popiežiaus [[Jonas VIII|Jono VIII]] laiške, kur jis teisėjus vadina ''principes'' 'princais'. Vietinę valdžią pradžioje vykdė ''kuratoriai'' (''curatores''), kurie kiekvienas valdė savo ''kuratoriją'' ir buvo pavaldūs vienam ar kitam teisėjui, kurie vykdė teisingumą ir vadovavo kariuomenei.
Džiudikatai pradžioje buvo Bizantijos rajonai, kurie [[arabai|arabų]] ekspansijos [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regione metu tapo savarankiškais. Valdytojus pradžioje rinkdavo ''Corona de Logu'' (parlamentas), bet anksčiau ar vėliau atsirado [[dinastija|dinastijos]], kas tamsiaisiais amžiais buvo būdinga visai Europai. Žinomi viduramžių džiudikatai:
* [[Agugliastros džiudikatas]] (dar vadinosi ''Ogliastros džiudikatas'')
* [[Arborėjos džiudikatas]] (sostinė Oristanas), iš 13 ar 14 kuratorijų
eilutė 15 ⟶ 14:
* [[Galuros džiudikatas]], iš 10 kuratorijų
* [[Logudoro džiudikatas]], dar vadinosi Toresas (''Torres''), iš 20 kuratorijų.
XIII a. tris džiudikatus ėmė valdyti moterys: 1203 m. Galuros džiudikatą paveldėjo Elena, 1204 m. Kaljario džiudikatą - Benedeta (''Benedetta''), 1232 m. Logudoro džiudikatą - Adelasija. XIII a. gale trys džiudikatai prarado savarankiškumą: 1258 Kaljaris atiteko [[Pizos respublika]]i, 1259 m. Logudoras - galingoms genujiečių prekybininkų šeimoms (daugiausia Dorijoms), 1288 m. Galura - Pizos respublikai, nors Galuros priklausomybė Pizai buvo ginčijama iki XIV a. pradžios. XIV a. Pizos užkariautos teritorijos buvo užgrobtos Aragonijos. Genujiečiai, turėję valdų Sardinijoje, taip pat susidūrė su Aragonijos ekspansija.
Arborėjos džiudikatas, palyginus su kitais džiudikatais, išliko ilgiausiai, XIV a. jis labai išplėtė savo valdas, jos buvo didžiausios valdant Marianui IV Didžiajam (''Marianus IV'') ir Eleanorai. Arborėjos ekspansija kirtosi su Aragonijos, siekusios užvaldyti salos mineralinius išteklius ir valdyti jūrų maršrutus Viduržemio jūros vakaruose, ambicijomis. Karai tarp Arborėjos ir Aragonijos vyko daugiau kaip 100 metų. Per tą laiką Arborėjos valdytojai ėmė siekti suvienyti Sardiniją po savo valdžia ir sukurti nepriklausomą Sardinijos valstybę. Oficialiuose Arborėjos dokumentuose dažnai minima ''Republica Sardisca'' 'Sardinijos respublika'.
1409 m. Sanlurio mūšyje Arborėja pralaimėjo Aragonijai, o 1410 m. prarado savo sostinę Oristaną. Kelis metus Arborėjos valdovai nesėkmingai bandė suorganizuoti sukilimą, todėl jie 1420 m. pardavė džiudikatą Aragonijos karūnai.
[[Kategorija:Italijos istorija]]
[[Kategorija:Valdymo formos]]
[[en:Giudicati]]
| |||