Mi sklaida: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Image:Sha1993 smog wkpd.jpg|thumb|150px|Smogas [[Šanchajus|Šanchajuje]] - vienas iš Mi sklaidos pavyzdžių.]]

 

'''Mi sklaida''', taip pat žinoma kaip '''Lorenco Mi teorija''' arba '''Lorenco Mi Debajaus teorija''', yra [[šviesos sklaida]], tiksliai aprašoma analitiniu [[Maksvelo lygtys|Maksvelo lygčių]] sprendiniu. Tai tiksliausia sklaidos teorija, tinkanti elektromagnetinės spinduliuotės sklaidai [[sfera|sferinėmis]] dalelėmis aprašyti. Mi sprendiniai pirmą kartą buvo aprašyti vokiečių fiziko Gustavo Mi (Gustav Mie). Tačiau danų fizikas Liudvigas Lorencas (Ludvig Lorenz) ir kiti mokslininkai yra nepriklausomai išvystę elektromagnetinės plokščios bangos sklaidos dielektriniu rutuliu teoriją.

 

Mi sklaidos teorija yra ypač svarbi meteorologinėje optikoje, kur [[vanduo|vandens]] lašų matmenų santykiai su bangos ilgiais yra vienetų eilės ir didesni, o nagrinėjamos įvairios problemos susijusios su [[debesys|debesų]], [[rūkas|rūko]] ir kitų dalelių sąveika su šviesa. Naujausias praktinis taikymas yra susijęs su aerozolio dalelių ([[smogas]]) charakterizavimu optiniais metodais. Mi teorija taip pat sėkmingai taikoma [[naftos produktai|naftos produktų]] detekcijai užterštuose vandenyse.

 

==Teorinis pagrindimas==

Mi sklaidos teorijoje, į dalelę krentantis elektromagnetinis laukas (indeksas ''i''), elektromagnetinis laukas susidaręs dalelėje (indeksas ''p'') bei išsklaidytas elektomagnetinis laukas (indeksas ''s'') yra išreiškiami per [[sferinė harmonika|vektorines sferines harmonikas]] <math>\mathbf{M}^{(1,3)}_{mn}\left(\mathbf{R}, k \right)</math> ir <math>\mathbf{N}^{(1,3)}_{mn}\left(\mathbf{R}, k \right)</math>, kurių tiksli išraiška yra