Relaksacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 195.14.165.14 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Ooom keitimas) |
|||
Eilutė 1:
'''Atsipalaidavimas''', '''relaksacija''' - organizmo gebėjimas atpalaiduoti [[ramenys|raumenis]] (fizinis atsipalaidavimas) ir/ar panirti į [[ramybės]] būseną, nusiraminti (psichinis atsipalaidavimas).
==Pagrindimas (remiantis fiziologija)==
Nustatyta, kad apie 80 % visų kraujotakos, endokrininių, virškinimo trakto, onkologinių sutrikimų, imuninės sistemos nusilpimų yra psichosomatinio pobūdžio. Organizmas fiziologiškai yra reikalingas periodiško poilsio, kuris įmanomas giluminio atsipalaidavimo arba miego metu. Atsipalaidavęs organizmas veikia pačiu optimaliausiu jo funkcionavimo režimu (natūraliai).
Relaksacijos metu žmogus nustoja eikvoti energiją, nukreiptą į tam tikrų raumenų įtempimą bei jo palaikymą. Ne to tai padeda perkelti dėmesį nuo išorinių prie vidinių dalykų. Atsipalaidavęs žmogus tampa ramus, stabilizuojasi psichika bei psichiniai procesai, teigiamai veikiam emocinė bei protinė būklė.
Bet kuri neigiama emocija sukelia tam tikros raumenų grupės įtempimą. Dažnai pasikartojanti emocija sąlygoja didesnį įtempimą bei įtvirtinama nesąmoningai. Dažna raumenų įtampa, nepagrįsta fizinės veiklos poreikių (einant, bėgant), signalizuoja, kad žmogaus psichikoje nusistovėjo neadekvatus kokio nors reiškinio vertinimas, sukeliantis psichosomatinius pakitimus. Pagal tam tikrų raumenų grupių įtempimo būklę galima spręsti apie žmogaus psichikos būseną. Tuomet būtina pašalinti įtampą, kadangi pasikartojant nuolat, ji gali sąlygoti spazmus, skausmais bei ligomis. Įtampa gali būti pašalinama įvairiais būdais. Koncentruoto atsipalaidavimo pratimai - vieni veiksmingiausių.
==Mechanizmas==
| |||