Žemaičių aukštuma

Žemaičių aukštuma - geomorfologinė sritis Lietuvos vakaruose. Plotas - apie 10 000 km², vidutinis aukštis - 119 m, papėdės vidutinis aukštis - 80 m, ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius - apie 145 km, didžiausias plotis - apie 90 km. Aukštuma yra ties Baltijos sineklize, šiaurėje ribojasi su Kuršo aukštuma ir Ventos vidurupio žemuma, rytuose ir pietuose - su Vidurio Lietuvos lyguma, vakaruose - su Vakarų Žemaičių lyguma.

Dabartinis aukštumos reljefas susidarė paskutiniame ledynmetyje. Kristalinis pamatas - 1100-2000 m žemiau jūros lygio, dengiamas storais paleozojaus ir mezozojaus nuosėdiniais sluoksniais. Pleistoceninės dangos storis - 40-300 m (vidutinis - 100 m).

Aukščiausią dalį sudaro Žemaičių vandenskyrinis kalvynas tarp Luokės ir Kaltinėnų, kalvyno plotis - apie 10 km, ilgis - apie 40 km. Šiame kalvyne yra ir aukščiausia vieta - Medvėgalis (234 m). Kalvyno vakaruose yra Vakarųų Žemaičių plynaukštė, užimanti Salanto-Minijos senslėnį. Rytuose - Rytų Žemaičių plynaukštė.