Telšių vyskupija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Caro valdžia dar [[1840]] m. [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupiją]] pavadino Telšių, tačiau primestas pavadinimas, buvęs oficialiu iki [[1915]] m., neprigijo. Steigiant Lietuvos bažnytinę provinciją, '''Telšių vyskupija''' sudaryta iš vakarinės [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] dalies. [[Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra|Šv. Antano Paduviečio]] (buvusi bernardinų) bažnyčia tapo katedra. Vyskupijai atiteko šie dekanatai: Alsėdžių, Kaltinėnų, Kuršėnų (be Gruzdžių parapijos su Šiupylių [[filija]]), Palangos, Rietavo, Sedos, Skuodo, Švėkšnos, Tauragės, Telšių, Varnių ir Viekšnių dekanatai. Taip pat prijungtos Šiluvos dekanato Kražių, Pakražančio ir Vaiguvos parapijos. Be to, įsteigta Klaipėdos prelatūra, kuri atskirta nuo Varmės vyskupijos ir pavesta administruoti Telšių vyskupui. Tie patys dekanatai palikti ir naujojoje '''Telšių vyskupijoje''', kuriai priklausė 86 parapinės bažnyčios, 37 filijos ir 199 kunigai bei Klaipėdos prelatūros 4 bažnyčios ir 7 kunigai. Pirmuoju Telšių vyskupu paskirtas [[Justinas Staugaitis]]. Sudaryta kapitula (4 prelatai ir 4 kanauninkai).