Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1990 m.): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Lietuvos kariuomenės atkūrimas''' prasidėjo iš karto po to, kai [[1990]] m. [[kovo 11]] d. Vilniuje Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą.
eilutė 26 ⟶ 24:
1991 m. spalio mėn. paskelbtas pirmas naujokų šaukimas į tikrąją krašto apsaugos tarnybą.<br>
1991 m. [[spalio 15]] d. įkurta Gelbėjimo ir civilinės saugos tarnyba, kuri turėjo koordinuoti valstybės institucijų veiklą didelių nelaimių padariniams likviduoti.<br>
1991 m. [[spalio 16]] d. buvo likviduotas Krašto apsaugos departamentas, o vietoj jo pradėta kurti Krašto apsaugos ministerija.<br>
1991 m. [[spalio 18]] d. paskirtas krašto apsaugos ministras.<br>
1991 m. [[lapkričio 14]] d. Mokomasis junginys pertvarkytas į Greitojo reagavimo motodesantinę brigadą, kuri vėliau pavadinta [[Geležinis Vilkas (motorizuotoji pėstininkų brigada)|Motorizuotąja pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“]].<br>
eilutė 35 ⟶ 33:
1992 m. [[sausio 2]] d. pradėjo dirbti [[Krašto apsaugos ministerija]].<br>
1992 m. [[sausio 2]] d. atkurta Lietuvos [[karo aviacija]] – suformuota Krašto apsaugos aviacijos tarnyba.<br>
1992 m. [[sausio 17]] d. [[Maskva|Maskvoje]] Lietuvos ir Rusijos vadovai [[Vytautas Landsbergis]] ir [[Borisas Jelcinas]] pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos komunikatą.<br>▼
1992 m. [[vasario 3]] d. darbą pradėjo Krašto apsaugos ministerijos Jungtinis štabas, kuris planavo kariuomenės operatyvinius veiksmus. Štabas pradėjo rengti Lietuvos kariuomenės norminius dokumentus, tobulinti jos struktūrą.<br>
1992 m. [[vasario 27]] d. iš Lietuvos iškeliavo pirmasis svetimos kariuomenės dalinys.<br>▼
1992 m. [[rugsėjo 1]] d. Vilniuje duris atvėrė Krašto apsaugos mokykla.<br>
1992 m. [[rugsėjo 8]] d. Maskvoje buvo pasirašytas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos grafikas.<br>▼
1992 m. [[spalio 25]] d. referendume priimta nauja Lietuvos Respublikos [[Konstitucija]] apibrėžė Lietuvos valstybės [[Politika|politinės]], [[Teisė|teisinės]] ir [[Ekonomika|ekonominės]] sistemos pagrindus, nustatė nacionalinio saugumo užtikrinimo ir valstybės gynimo principus.<br>
1992 m. [[lapkričio 1]] d. įkurta Karinių jūrų pajėgų flotilė, jai perduoti anksčiau suformuoto Atskirojo laivų diviziono laivai ir įranga.<br>
1992 m. [[lapkričio 19]] d. iškilmingai paskelbė, kad atkuriama Lietuvos Respublikos kariuomenė. Taip buvo baigtos kurti ginkluotosios pajėgos ir pradėta formuoti krašto apsaugos sistema, plečiamos atskiros kariuomenės rūšys.<br>
1992 m. pabaigoje Lietuvos krašto apsaugos kariniai daliniai jau išaugo ir tapo Lietuvos kariuomene. Atkūrimo metu nebuvo žinomas planuojamas kariuomenės dydis. Vėliau buvo svarstomos įvarios koncepcijos, iš kurių buvo pasirinkta keturių brigadų suformavimo programa. Įgyvendinant ją buvo sukurta antroji Motorizuotoji pėstininkų [[brigada]] "Žemaitija". Įsigyta dalis ginkluotės, pradėtas ruošti didesnis kiekis būsimųjų karininkų Karo akademijoje. Įstojus į NATO, strateginiai tikslai pasikeitė ir šių planų buvo atsisakyta. MPB "Žemaitija" daliniai išformuoti, pakeistos jų funkcijos.▼
Iki 1992 m. pabaigos iš Lietuvos pasitraukė 78 proc. numatytų išvesti pajėgų. Lietuvos valdžia perėmė 52 karinius objektus, tarp jų ir didžiausią Vilniuje Šiaurės karinį miestelį, karinius miestelius Ukmergėje, Marijampolėje ir Pabradėje. Paskutinis Rusijos karinis ešelonas pervažiavo valstybinę Lietuvos sieną 1993 m. [[rugpjūčio 31]] d., oficialiai užbaigdamas Rusijos kariuomenės išvedimą.▼
=== Sovietų okupacinės kariuomenės išvedimas ===
▲1992 m. pabaigoje Lietuvos krašto apsaugos kariniai daliniai jau išaugo ir tapo Lietuvos kariuomene. Atkūrimo metu nebuvo žinomas planuojamas kariuomenės dydis. Vėliau buvo svarstomos įvarios koncepcijos, iš kurių buvo pasirinkta keturių brigadų suformavimo programa. Įgyvendinant ją buvo sukurta antroji Motorizuotoji pėstininkų [[brigada]] "Žemaitija". Įsigyta dalis ginkluotės, pradėtas ruošti didesnis kiekis būsimųjų karininkų Karo akademijoje. Įstojus į NATO, strateginiai tikslai pasikeitė ir šių planų buvo atsisakyta. MPB "Žemaitija" daliniai išformuoti, pakeistos jų funkcijos.
▲1992 m. [[sausio 17]] d. [[Maskva|Maskvoje]] Lietuvos ir Rusijos vadovai [[Vytautas Landsbergis]] ir [[Borisas Jelcinas]] pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos komunikatą.<br>
▲1992 m. [[vasario 27]] d. iš Lietuvos iškeliavo pirmasis svetimos kariuomenės dalinys.<br>
▲1992 m. [[rugsėjo 8]] d. Maskvoje buvo pasirašytas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos grafikas.<br>
▲Iki 1992 m. pabaigos iš Lietuvos pasitraukė 78 proc. numatytų išvesti pajėgų. Lietuvos valdžia perėmė 52 karinius objektus, tarp jų ir didžiausią Vilniuje Šiaurės karinį miestelį, karinius miestelius Ukmergėje, Marijampolėje ir Pabradėje. Paskutinis Rusijos karinis ešelonas pervažiavo valstybinę Lietuvos sieną 1993 m. [[rugpjūčio 31]] d., oficialiai užbaigdamas Rusijos kariuomenės išvedimą.
| |||