Francisco Pizarro: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Francisco Pizarro y González''' ({{aaf|Fransiskas Pisaras}}) – ispanų [[konkistadoras]]. [[Panama|Panamos]] ir [[Peru]] užkariavimų dalyvis.

 

 

== Ankstyvoji biografija ==

[[1524]] m. Pisaras kartu su [[Hernando de Luque]] ir [[Diego de Almagro]] surengė pirmąją ekspediciją į Pietų Ameriką, ieškodami pasakiškų lobių, apie kuriuos sklido legendos. Turtus ir žemę jie susitarė pasidalinti po lygiai. Pirmoji ekspedicija, į kurią iškeliavo apie 80 vyrų, baigėsi nesėkme – plaukdami Ramiuoju vandenynu palei [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] krantus jie nerado turtų, o pakrantės buvo tuščios ir nesvetingos. Bado ir čiabuvių puldinėjimų išvarginti konkistadorai grįžo atgal.

 

[[1526]] m. Pisaras, de Almagro ir de Luque, gavę de Avila pritarimą, surengė antrą ekspediciją, pasiėmę 160 žmonių. Po kurio laiko ekspedicija pasidalino – Pisaras išsilaipino dabartinės [[Kolumbija|Kolumbijos]] teritorijoje, de Almagro grįžo į Panamą pasiimti daugiau žmonių, o vienas laivų, vadovaujamas [[Bartolomé Ruiz]] nuplaukė toliau į pietus. Čia jie užgrobė [[indėnai|indėnų]] plaustą, pakrautą tekstile, keramika bei auksu ir sidabru. Sužinojęs apie tai Pisaras sulaukė de Almagro su atsargomis ir visa ekspedicija pajudėjo į pietus. Tačiau ties dabartinio [[Ekvadoras|Ekvadoro]] krantais ispanai susidūrė su gausiomis indėnų gyvenvietėmis ir, nusprendę nerizikuoti, grįžo atgal.

 

Pisaras liko laukti gretimose salose, išsiuntęs de Almagro naujų pastiprinimų. Tačiau naujasis Panamos gubernatorius [[Pedro de los Ríos]] kategoriškai atsisakė jų duoti, dar daugiau, jis pasiuntė du laivus sugrąžinti Pisaro ir visų jo žmonių. Pisaras apsisukti neketino, ir gavęs įsakymą grįžti, nubrėžė smėlyje liniją, siūlydamas savo vyrams pasirinkti: „Čia yra Peru ir jos turtai. Čia yra Panama ir jos skurdas. Kiekvienas pasirinkite, kas tinka drąsiam kastiliečiui.“ Trylika vyrų, nusprendusių likti su Pisaru, vėliau pelnę „šlovingųjų trylikos“ („Los trece de la fama“) vardą.

 

Pisaras su savo palydovais liko laukti pastiprinimų, o de Almagro ir de Luque grįžo pas gubernatorių. Po ilgų įtikinėjimų jie gavo laivą, davę pažadą, kad ekspedicija bus nutraukta per 6 mėnesius. Surinkę daugiau žmonių jie grįžo pas Pisarą ir [[1528]] m. pasiekė Peru, kur buvo svetingai sutikti vietinių tumpių genčių. Matydami vietinių vadų auksinius papuošalus ispanai įsitikino vietiniais turtais ir po trumpos žvalgybinės kelionės laivais toliau į pietus grįžo atgal į Panamą.

 

Šį kartą įtikinti gubernatoriaus trečios ekspedicijos būtinybe nepavyko, ir Pisaras išplaukė į Ispaniją, planuodamas asmeniškai kreiptis į karalių. [[1528]] m. jis pasiekė [[Sevilija|Seviliją]], kur susitiko su [[imperatorius Karolis V|imperatoriumi Karoliu V]]. Pastarajam Pisaro pasakojimai paliko įspūdį, nes jis jau buvo girdėjęs apie konkistadorų aptiktus pasakiškus [[Naujasis pasaulis|Naujojo pasaulio]] turtus. Tačiau galutinį palaiminimą suteikė [[karalienė Izabelė]], kuri, karaliui išvykus, pasirašė [http://college.hmco.com/history/west/mosaic/chapter9/source249.html ''Capitulación de Toledo''], licenciją, suteikiančią Pisarui teisę tęsti Peru užkariavimą. Šis dokumentas paskelbė Pisarą Naujosios Kastilijos gubernatoriumi. Licencija taip pat numatė, kad Pisaras turi savarankiškai surinkti 250 žmonių pajėgas, tačiau to padaryti nepavyko, ir Pisaras su 180 vyrų slapta išvyko į Kanarų salas, kur susitiko su savo broliu [[Hernándo Pizarro]] ir jo pajėgomis.

 

==Peru užkariavimas==

[[1532]] m. Pisaras išsilaipino netoli Ekvadoro, kur rado aukso, sidabro bei smaragdų. Lobiai buvo išsiųsti Almagro, likusiam Panamoje ir atsakingam už tolesnį ekspedicijos aprūpinimą. 1532 m. konkistadorai įkūrė [[Piura|San Miguel de Piura]] miestą, pirmąjį ispanų miestą Peru. Tuo metu [[Hernando de Soto]] tyrinėjo aplinkines žemes, kur susitiko su [[inkai|inkų]] pasiuntiniais.

 

==Mirtis==

 

[[1541]] m. [[birželio 26]] d. Fransiskas Pisaras buvo nužudytas grupės de Almagro šalininkų, kurie paskyrė naujuoju Peru gubernatoriumi de Almagro sūnų, Diego de Almagro II, tačiau sąmokslininkams pralaimėjus [[1542]] m. jis buvo nubaustas mirties bausme.

 

==Nuoroda==