|
Be karinio mokymo tarpukaryje šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą, taip pat aktyviai [[Sportas|sportavo]]. Pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai apie Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimą paskelbė [[Čikaga|Čikagoje]]. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, Kaune vykusiame mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas.
eik nx duchas
==Įkūrimas==
Lietuvos šaulių sąjunga - savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą [[policija]]i bei [[civilinė sauga|civilinės saugos]] ir gelbėjimo sistemos institucijoms. Sąjunga yra sukarinta organizacija, integruota į Lietuvos gynybinę sistemą. Dabar veikianti Šaulių sąjunga tęsia tarpukario Lietuvoje iki 1940 m. veikusios organizacijos veiklą.
1919 m. birželio 27 d. įkurtas pirmas šaulių būrys [[Kaunas|Kaune]]. Ši diena ir laikoma Šaulių sąjungos įkūrimo data. Organizacijos pagrindus nustatė, šaulio ideologiją formavo [[Vladas Putvinskis]]-Pūtvis.
Šaulių veikla apėmė ir dabar apima visas pagrindines gyvenimo sritis: karinę, fizinio lavinimo, tautos kultūrinio ugdymo, ugniagesybos ir kt. Šauliai globoja istorines vietas, rengia sukaktuvių minėjimus, vykdo karinę valstybės gynimo propagandą visuomenėje.
1920 m. birželio mėnesį buvo pradėtas leisti Šaulių sąjungos laikraštis „Trimitas“. Pirmuoju jo redaktoriumi buvo [[Matas Šalčius]], kiek vėliau [[Juozas Tumas-Vaižgantas|J. Tumas-Vaižgantas]], A. Klimas ir kt. Leidinyje bendradarbiavo daugelis žymiųjų ano meto rašytojų, poetų, menininkų, valstybės vyrų, mokslininkų, visuomenės veikėjų.
1935-1936 metais Šaulių sąjunga reorganizuota - ji tapo pavaldi kariuomenės vadui. Prieš pat organizacijos panaikinimą Lietuvos šaulių sąjungoje buvo daugiau kaip 62 tūkstančiai narių. Sovietams okupavus Lietuvą, pirmiausia buvo nuginkluoti šauliai. 1940 m. liepos 11 d. paskelbiamas įsakymas, kad organizacija likviduojama. Iki 1941 m. birželio 22 d. įkalinta ir ištremta 80 proc. Šaulių Sąjungos padalinių, štabų, tarybų narių. 1941-1953 metais šauliai aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose prieš vokiečių ir sovietų okupantus.
LŠS buvo užmezgusi ryšius su kitų Pabaltijo valstybių giminingomis organizacijomis. [[1922]] m. į [[Suomija|Suomiją]] pasiųsta delegacija susipažinti su suomių organizacija Sujelus Kemta, vėliau užmegzti ryšiai su Latvijos Aizsargių ir Estijos Kaitseliitu organizacijomis. Tikslas - susipažinti su kaimynų sukarintų organizacijų tvarka ir praktika.
==Kultūra ir sportas==
| 