Vytautas Putna: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vytautas Putna''' ([[rus.]] ''Витовт Казимирович Путна'', [[1893]] m. [[kovo 31]] d. – [[1937]] m. [[birželio 12]] d.) – [[lietuviai|lietuvių]] kilmės [[SSRSTSRS|SovietųTarybų Sąjungos]] karinis veikėjas, [[komkoras]] ([[1935]] m.), karinis [[diplomatas]]. Sušaudytas represijų SovietųTarybų Sąjungoje metu.

1918 m. rugsėjo mėn. - [[1919]] m. gegužės mėn. 1-osios Smolensko (vėliau pervadintos į 26-ąją šaulių) [[divizija|divizijos]] komisaras, nuo 1919 m. gegužės mėn. - 228-ojo Karelijos [[pulkas|pulko]] vadas, nuo 1919 m. liepos mėn. - šios divizijos 2-osios [[brigada (karyba)|brigados]] vadas. Nuo [[1927]] m. gruodžio mėn. - divizijos viršininkas. Dalyvavo malšinant [[Kronštato sukilimas|Kronštato sukilimą]] [[1921]] m. ir valstiečių sukilimus [[Volga|Volgos]] žemupyje.

Už veiklą [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietiniame kare]] apdovanotas trimis [[Raudonosios vėliavos ordinas|Raudonosios Vėliavos ordinais]] - vienas [[1920]] m. (už nuopelnus kariaujant Rytų fronte), du - 1921 m. (vienas už nuopelnus Vakarų fronte, antras - už Kronštato sukilimo malšinimą).

1923 m. baigė Aukščiausiųjų vadų kursus Karo akademijoje. Nuo 1923 m. 2-osios Maskvos pėstininkų mokyklos viršininkas, po to dirbo Raudonosios armijos štabe, centrinėse valdybose, vadovavo [[korpusas (karyba)|korpusui]].

1927-[[1931]] m. dirbo kariniu [[atašė]] Japonijoje[[Japonij]]oje, Suomijoje[[Suomij]]oje, Vokietijoje[[Vokietij]]oje.

1936 m. atšauktas į SSRSTSRS ir 1936 m. [[rugpjūčio 20]] d. suimtas. Tardant kankintas. Prisipažino dalyvavęs antitarybiniame trockistiniame, kariniame-fašistiniame sąmoksle. 1937 m. [[birželio 11]] d. TSRS Aukščiausiojo Teismo Ypatingosios komisijos (''Специальное присутсвие'') nutarimu kartu su [[Michailas Tuchačevskis|Michailu Tuchačevskiu]], J. Jakiru, [[Jeronimas Uborevičius|Jeronimu Uborevičiumi]] nuteistas myriop ir naktį į birželio 12 d. sušaudytas. Reabilituotas kaip nekaltas [[1957]] m.