Lietūkis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 9:
Pirmaisiais savo egzistavimo metais kooperatyvų sąjunga gaudavo pašalpų iš Žemės ūkio ministerijos. 1923 m. „Lietūkis“ pradėjo veikti su 14 300 litų kapitalu, o [[1939]] m. kapitalas siekė 10 603 000 litų.
Besiplėtojančiai ir atsikuriančiai Lietuvos pramonei reikėjo vis daugiau žaliavų, todėl didėjo ir „Lietūkio“ importuojamų prekių dalis. Buvo importuojami [[nafta|naftos]] produktai, žemės ūkio mašinos, 100% visų į Lietuvą įvežamų trąšų, 85% [[valgomoji druska|druskos]], 50% [[cementas|cemento]], 25% geležies. 75% visų įvežamų trąšų sudarė superfosfatas, likusi dalis – įvairios kitos trąšų rūšys. 60% viso įvežamo [[metalas|metalo]] buvo geležis strypais ir lapais, likusi dalis – cinkuota skarda stogams dengti. Pagrindinis tiekėjas (pusė įvežamo metalo) buvo [[Vokietija]], likusi dalis – iš [[Belgija|Belgijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[
Pusę įvežamos naftos produkcijos sudarė [[žibalas]], kitą pusę – žalia nafta, tepalai, [[benzinas]]. Pagrindiniai tiekėjai: [[TSRS]], [[JAV]], [[Lenkija]], [[Anglija]]. [[1937]] m. „Lietūkis“ [[Klaipėda|Klaipėdos]] uoste įsigijo penkis 5600 kub.m bendros talpos rezervuarus, nutiesė [[geležinkelis|geležinkelio]] atšaką, pastatė estakadą. Pastatytos talpyklos naftos produktams aplinkiniuose miestuose – [[Šilutė]]je, [[Pagėgiai|Pagėgiuose]], įsigyta 60 geležinkelio cisternų. Naftos produktai buvo gabenami [[tanklaivis|tanklaiviais]] iš [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] Kaukazo pakrantės uostų [[Batumis|Batumio]] ir [[Tuapsė]]s.
| |||