'''Kvėpavimas''' – nenutrūkstantis [[biologija|biologinis]] procesas, kurio metu [[kvėpavimo sistema|kvėpavimo organai ir kvėpavimo takai]] dalyvauja [[deguonis|deguonies]] įsisavinime ir [[anglies dioksidas|anglies dioksido]] pašalinime. [[Organizmas]] deguonį nuolat gauna iš aplinkos.
== Kvėpavimų įvairovė ==
Kiti organizmai kvėpuoja kitaip, tai priklauso nuo nuo jų gyvenamosios aplinkos ir kūno sandaros. </br>
[[Paukščiai|Paukščių]] kvėpavimas ypatingas tuo, kad (a) jų plaučių sandara ne alveolinė, o [[parabronchas|parabronchinė]], (b) skrisdami jie naudoja [[Dvigubas kvėpavimas|dvigubą kvėpavimą]], kuriame svarbūs [[oro maišas|oro maišai]]. </br>
Suaugę sausumos varliagyviai kvėpuoja plaučiais (jų plaučių vėdinimo mechanizmas kitoks, negu žinduolių) ir oda. Vandeniniai varliagyviai ir varliagyvių lervos kvėpuoja [[žiaunos|žiaunomis]] ir oda. </br>
[[Žuvys]] kvėpuoja žiaunomis. Jų žiaunos vėdinamos dviem būdais. ''Taraninis kvėpavimas'' – žuvis plaukia išsižiojusi, ir vanduo teka per burną ir žiaunų lapelius, aprūpindamas deguonimi. Kai kurios jūrų žuvys ([[tunai]], [[skumbrės]]) kvėpuoja tik šiuo būdu. Nejudančios ar lėtai judančios žuvys kvėpuoja žiaunų dangtelių judesiais įsiurbdamos vandenį pro burnos angą į burnos ertmę, o po to suspausdamos dangtelius ir išvarydamos vandenį pro žiaunų plyšius. [[Kremzlinės žuvys|Kremzlinių žuvų]] ([[rykliai|ryklių]] ir kt.) žiaunų vėdinimo mechanizmas kitoks, nes jos neturi žiaunų dangtelių.</br>
[[Vabzdžiai]] kvėpuoja trachėjomis, [[voragyviai]] [[trachėja|trachėjomis]] ir [[plaučiai]]s (smulkios erkutės – ir difuziškai pro kūno paviršių), [[vėžiagyviai]] – žiaunomis. </br>
Kirmėlės – kūno paviršiumi ar žiaunomis (sėsliosios [[daugiašerės žieduotosios kirmėlės|daugiašerės kirmėlės]]).
