Beta bangos dominuoja budrumobūdravimo būsenoje, esant atmerktoms akims, [[dėmesys|dėmesį]] fokusuojant į išorinį pasaulį ararba sprendžiant konkrečias problemas. Beta bangos siejamos su koncentracija bei kognicija (pažinimas, [[suvokimas]]), stresu, karštligiška būsena, stresu bei susirūpinimu, nerimu. Didelė beta bangų dalis sąlygoja didesnį išskiriamų streso [[hormonas|hormonų]] kiekį.
*'''SMR beta bangos (12- 15 Hz)''': dėmesys į išorę atsipalaidavus.
Eilutė 74:
*'''Aukštos beta bangos (18-35 Hz)''': stresas, baimė, didelė [[įtampa]].
NeurologasVFR neurologas [[WolfgangasVolfgangas Larbigas]] ([[Tiubingenas|Tiubingeno]] univu. PsychologijosPsichologijos institutasinstitute) tyrinėjo, kaip esant ekstremaliomis situacijomis, skausmas gali būti nuslopinamas, esant sužeistam žmogui. LarbigLarbigas nustatė, kad [[fakyras|fakyro]] kūnas pademonstravo maksimalų organizmo [[veikla|aktyvumą]], kuris palyginamas su pasaulio [[sprinteris|sprinterio]] čempiono neurofiziologinėmis savybėmis.
Streso [[Streso hormonai]] adrenalinis[[adrenalinas]] ir [[nonadrenalinas]] aktyvavo jo kraujo apytaką taip, tarsi ji veiktų, esant panikos (aliarmo) sąlygoms. Tačiau greta beta bangų [[elektroencelografas]] parodė vis lėtėjančias smegenų aktyvumo bangas, kol pagaliau [[fakyras]] sąmoningai paniro į analogišką [[miegas|miegui]] būseną. Taip jis galėjo iškęsti giliasdidelius skausmus, esant gilioms kūno žaizdasžaizdoms, faktiškai benejusdamas jokio skausmo.
