Austroneziečių migracijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 12:
== Migracijos raida ==
===Plitimas Malajų salyne===
Archeologiniai duomenys rodo, kad pirmieji austroneziečių atstovai už Taivano ribų išsilaipino [[Filipinai|Filipinų]] šiaurinėse salose. Iš ten jie plito vis tolyn į pietus, apgyvendindami visą [[Malajų salynas|Malajų salyną]], [[Malakos pusiasalis|Malakos pusiasalį]] bei dabartinio [[Vietnamas|Vietnamo]] pakrantes (pastarųjų palikuonys žinomi kaip [[čamai]]). Šis salynas jau buvo apgyvendintas iki tol senųjų gyventojų ([[australoidai|australoidų]]), kurių palikuonys yra dabartiniai [[australijos aborigenai]] ir [[papuasai]]., kadangi [[Australija]] ir [[Naujoji Gvinėja]] nebuvoaustroneziečių apgyvendintos austroneziečiųnebuvo.
 
Malajų salyno apgyvendinimas įvyko taip, kad, išskyrus keletą atvejų, beveik nebeliko senųjų vietos gyventojų palikuonių. Keletas senųjų gyventojų atstovų Malajų salyne yra [[negritai]], [[Molukai|Molukų]] papuasai.
 
Malajų salyno austroneziečiai ilgainiui susėslėjo. Mūsų eros pradžioje čia [[Indijos kultūra|Indijos kultūros]] įtakoje susuformavo brandi [[Malajų salyno istorija|budistinė-induistinė civilizacija]].
===Melanezija ir Lapitos kultūra===
{{main|Melanezijos istorija|Lapitos kultūra}}
Eilutė 39:
Viena paskutiniųjų buvo apgyvendinta [[Naujoji Zelandija]], kurią polineziečiai pasiekė apie 1200 m.
 
Yra ginčijamasi, ar polineziečiai savo migracijos laikais pasiekė Amerikos žemyną. Dabar toliausiai į vakarusrytus nutolusi austroneziečių gyvenama vieta yra [[Velykų sala]]. Tačiau kai kurie [[Čilė]]s bei pietų [[Argentina|Argentinos]] vietos gyventojų kultūros ypatumai tokius ryšius su polineziečiais parodo. Be to, Polinezijoje išplitusi [[saldžioji bulvė]], iki tol nežinota Azijoje, bet sukultūrinta Amerikoje, taipogi liudija šiuos ryšius.
===Malagasių migracija===
{{main|Malagasiai}}
I mūsų eros tūkstantmetyje kita austroneziečių grupė iš Malajų salyno vykdė priešingos krypties migraciją į vakarus. Perplaukę [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyną]], jie pasiekė [[Afrika|Afriką]], kur įsikūrė [[Madagaskaras|Madagaskare]], tapdami [[malagasiai|malagasių]] protėviais. Spėjama, kad ši malagasių migracija stipriai įtakojo Afrikos kultūrą, nes atnešė čia daug naujų kultūrinių augalų, be kurių Afrikos butis dabar nebeįsivaizduojama. Tai buvo [[bananas]], [[ryžiai]], [[kokosas]], daugybė vaisių rūšių.
== Migracijos principai ==
[[vaizdas:Priests traveling across kealakekua bay for first contact rituals.jpg|thumb|250px|Polineziečių jūrininkai]]
[[vaizdas:Karte aus Zweigen - Marshallinseln.JPG|thumb|150px|Maršaliečių tradicinis žemėlapis]]
{{main|Polineziečių navigacija}}
Austroneziečių migracijų priežastys buvo labai įvairios: karas, badas, o taip pat atsitiktinumai bei nelaiminga meilė. Praktiškai kiekviena sala [[Okeanija|Okeanijoje]] yra išlaikiusi savo apgyvendinimo istoriją giedojamosiose legendose, kurios pasakoja apie atskirus žmones, vadovavusius migracijoms.
 
Austroneziečių migracijos vyko ne sausuma, o jūra, todėl reikalavo ypatingų sugebėjimų bei tam tikrų technologijų.
 
Svarbiausia prielaida šiai migracijai buvo laivybos atsiradimas. Austroneziečiai naudojosi įvairių tipų laivais, kurių svarbiausias buvo polinezietiška kanoja, dažniausiai žinoma kaip [[vaka]] (Malajų salyne: ''bangka''; [[havajiečių kalba]]: ''waa''; [[taitiečių kalba]]: ''vaa''). Šios kanojos patobulinimas pridedant šoninius laivelius (''ama''), kurie padėdavo išlaikyti balansą tolimuose plaukiojimuose, pagimdė garsiuosius malajų-polineziečių katamaranus ir trimaranus. Tobuliausias jų variantas buvo [[Mikronezija|Mikronezijoje]] išvystyta ''proa'', laikoma greičiausiu irkluojamu laivu iki XX a. [[Magelanas]], lankęsis 1521 m. [[Marianų salos|Marianų salose]], pažymi, kad vietos gyventojų laivai labai pralenkia vakarietiškus laivus savo greičiu ir manevringumu.
 
Laivyboje austroneziečiai nesinaudojo pagalbiniais įrankiais, nežinojo [[kompasas|kompaso]]. Spėjama, kad pagrindiniai orientyrai apgyvendinant tolimus salynus buvo migruojančių paukščių keliai, taip pat žvaigždės, kurių pavadinimų jie žinojo pusantro šimto, o dangaus skliautą dalino į 16 sektorių. Ištyrinėję žvaigždžių judėjimą skliaute, jie galėjo orientuotis Ramiąjame vandenyne.
 
Kai kurios austroneziečių tautos išvystė savitą [[kartografija|kartografiją]]. Jų žemėlapiai būdavo pinami iš šakelių, kurių susikirtimų vietos žymėdavo svarbiausias salas. Žemėlapiuose būdavo vaizduojamos ir pagrindinės jūrinės srovės, vėjo kryptys, kiti svarbūs objektai. Maršalo salose žinomos dvi žemėlapių rūšys: ''meddo'' vaizduoja nedidelius plotus, o ''rebbelib'' - didžiulius salynus ir vandenyno plotus.
 
Nuo XV a. austroneziečių laivyba ėmė menkti, kai kuriose vietose ir visai užmiršta. Sumažėjo kelionių, ir laivybos istorija liko daugiausia mituose bei giesmėse.
== Šaltiniai ==
* Bellwood, P. 1979 ''Man's conquest of the Pacific: The prehistory of Southeast Asia and Oceania''
* Bellwood, P. 1986 ''Prehistory of the Indo-Malaysian Archipelago''
* Burenhult, G. (red.) 2006. ''Didžiosios civilizacijos''. Vilnius: Alma Litera.
* Kudaba, Č. 1980. ''Geografinės kelionės ir atradimai''. Vilnius:Mokslas.
* Stinglas, M. 1978. ''Paskutinis rojus''. Vilnius:Vaga.
* Stinglas, M. ''Nepažįstamoji Mikronezija''