'''Vytautas Statulevičius''' ([[1929]] m. [[lapkričio 27]] d. [[Bikūnai|Bikūnų kaime]], [[Utena|Utenos rajone]] – [[2003]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – mokslininkas, habilituotas [[Matematika|matematikos]] mokslų [[daktaras]], akademikas, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] tikrasis narys, Lietuvos Atgimimo„Sąjūdžio“ laikų veikėjas.
== Biografija ==
[[1937]] – [[1941]] m. mokėsi Utenos rajono [[Dubuliškiai|Dubuliškių]] pradinėje mokykloje. [[1942]] – [[1944]] m. dirbo tėvų ūkyje. [[1944]] – [[1945]] m. Bikūnų apylinkės tarybos pirmininko pavaduotojas ir apylinkės pieno priėmimo punkto vedėjas. [[1945]] – [[1946]] m. mokėsi [[Antalieptė|Antalieptės]] žemės ūkio mokykloje. [[1947]] m. eksternu išlaikęs egzaminus iš progimnazijos kurso, įstojo į parengiamuosius kursus prie [[Vilniaus universitetas|Vilniaus valstybinio universiteto]]. [[1949]] m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto [[Fizikos ir matematikos institutas|Fizikos ir matematikos fakultetą]] ir jame mokėsi iki [[1954]] m. [[1951]] – [[1954]] m. dirbo universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresniuoju laborantu. [[1954]] – [[1957]] m. mokėsi [[Leningradas|Leningrado]] universiteto Tikimybių teorijos ir matematikos katedros aspirantūroje ir kartu dirbo Vilniaus valstybinio universiteto Bendrosios matematikos katedros asistentu. [[1957]] – [[1959]] m. Lietuvos mokslų akademijos fizikos ir matematikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis ir Vilniaus valstybinio universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresnysis dėstytojas. 1958 stažavosi [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] pas akademiką Andrejų Kalnugorovą. [[1959]] m. Leningrado universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato [[Disertacija|disertaciją]] ,,Lokalinės„Lokalinės ribinės teoremos nehemogeninėms Markovo grandinėms“. [[1959]] – [[1960]] m. Fizikos matematikos instituto bendradarbis ir Matematikos sektoriaus vadovas. [[1960]] m. stažavosi Maskvos Michailo Lomonosovo universitete. [[1960]] – [[1966]] Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, kartu Matematikos sektoriaus vadovas. [[1967]] m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją ir buvo išrinktas Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi. Šias pareigas ėjo iki [[1995]] m. [[1972]] m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. [[1970]] – [[1984]] m. buvo ,,Žinijos“„Žinijos“ draugijos Vilniaus valdybos pirmininkas. [[1984]] m. išrinktas Lietuvos ,,Žinijos“„Žinijos“ draugijos valdybos pirmininku. [[1976]] – [[1985]] m. dirbo Lietuvos moklų akademijos Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi. [[1985]] - [[1991]] m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentu. [[1990]] – [[1995]] m. [[Matematikos ir informatikos institutas|Matematikos ir informatikos instituto]] direktorius. [[1995]] m. išrinktas Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininku. [[1996]] m. tapo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] taikomosios matematikos ir statistikos katedros vedėju, o [[1997]] – [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino techniko universiteto]] statistikos katedros vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. [[1996]] - [[2003]] m. buvo Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininkas ir instituto Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. [[2003]] m. buvo išrinktas Matematikos ir informatikos instututo Tarybos nariu. [[2003]] m. [[lapkričio 23]] d. Mirė dėl sunkios ligos <ref>http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=363864/ Naujienų agentūros ELTA žinutė apie V. Statulevičiaus mirtį</ref>. Palaidotas Vilniaus [[Antakalnio kapinės|Antakalnio kapinėse]] <ref>http://www.mii.lt/mii_staff/stat_lt.htm/ Matematikos ir informatikos instituto informacija apie V. Statulevičių</ref><ref>http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/spersonos.htm/ Apie V. Statulevičių "Utenos krašto enciklopedijoje"</ref><ref>Aničas J., Areška V., Baltrūnas V. ir kiti (1983, 395 puslapis) Lietuviškoji tarybinė enciklopedija X. Vilnius</ref>.
