Tverės kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Kartu su Tverės kunigaikštystės įkūrimu Tverėje buvo įkurta ir [[vyskupystė]]. Valdant Jaroslavo sūnui [[Sviatoslavas Jaroslavičius|Sviatoslavui]] Tverėje vyravo [[taika]], jis nesikišo į kunigaikščių tarpusavio kovas. Po Sviatoslavo mirties ([[1282]] m. arba 1286 m.) valdė jo brolis Michailas (iki [[1318]] m.). Iš pradžių Michailas sėkmingai gynėsi nuo lietuvių puolimų; vėliau, nenorėdamas paklusti didžiajam kunigaikščiui [[Dimitrijus Aleksandrovičius|Dimitrijui Aleksandrovičiui]], atmušė naikinamąjį jo žygį kartu su dimitrijaus sąjungininkais totoriais. [[1294]] m. Michailui vedus Rostovo kunigaikščio Dimitrijaus dukterį Aną (vėliau tapusią šv. [[Ana Kašinskaja]]) [[Kašinas|Kašino]] dalinė kunigaikštystė buvo prijungta prie Tverės. [[1295]] m. Tverė su Naugardu sudarė sąjungą „prieš totorius ar ką nors kitą“ – tai buvo pirmoji rusų kunigaikščio pastanga sukurti atsvarą totoriams. Tai jam nesutrukdė po [[Andrejus Aleksandrovičius|Andrejaus Aleksandrovičiaus]] mirties vykti į Ordą ir papirkinėjimais gauti sau didžiojo kunigaikščio jarlyką. Tai sukėlė inirtingą karą su Maskvos kunigaikščiu Jurijumi Danilovičiumi; į šią kovą įsivėlėl naugardiečiai. Jurijus nuvažiavo į Ordą ir gavo didžiojo kunigaikščio jarlyką, o Michailui teko susitaikyti su šio titulo praradimu.

{{ist-stub}}