Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: be, bg, cs, da, de, es, fi, fr, it, ja, mk, no, pl, pt, ro, ru, sr, sv, uk |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 200px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
[[File:Rus-1015-1113.png|thumb|200px|Kijevo Rusios žemės XI a.]]▼
|-
| colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#FF0000; text-align:center; font-size: medium;" |Rusios kunigaikštystė:<br>'''Vladimiras-Suzdalė'''
|- style="vertical-align: top;"
| '''Egzistavo:'''
| [[1168]]-[[1362]] m.
|- style="vertical-align: top;"
| '''[[Sostinė]]s'''
| [[Didysis Rostovas]], [[Suzdalė]], [[Vladimiras]]
|- style="vertical-align: top;"
| '''Valdovai:'''
|[[Vladimiro kunigaikščiai]]
|- style="vertical-align: top;"
| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
|- style="vertical-align: top;"
<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
|}
'''Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystė''' ([[rusų kalba]]: ''Влади́миро-Су́здальское кня́жество'') - [[Rusia|Rusios]] [[Rusios kunigaikštystės|kunigaikštystė]], gyvavusi [[X amžius|X]]-[[XIII amžius|XIII]] amžiuose [[Volga|Volgos]]-[[Oka|Okos]] tarpupyje.
Tai buvo didžiausia šiaurės rytų Rusios kunigaikštystė. Pagrindiniais jos centrais buvo [[Didysis Rostovas]], [[Suzdalė]], [[Vladimiras]] (visi šie miestai savo laiku buvo kunigaikštytės sostine).
Skirtingais laikotarpiais šio politinio vieneto statusas ir pavadinimas skyrėsi. IX-XI a teritorija buvo žinoma kaip '''Rostovo žemė''', XI a. vid.—[[1157]] m. '''Rostovo-Suzdalės kunigaikštystė''', o nuo XIII a. vidurio - '''Vladimiro Didžioji kunigaikštystė'''.
== Įkūrimas ==
Ją įkūrė [[Naugardas|Naugardo]] slavėnai ir [[krivičiai]] [[mariai|marių]] žemėse, kolonizuotose X a. pab., kurios buvo vadinamos [[zalesje]] (t.y. "už miško").
Pirmieji žymesni šios valstybės valdovai buvo [[Vladimiras Monomachas|Vladimiro Monomacho]] sūnus [[Jaropolkas]] (valdė [[1093]]-[[1125]] m.) ir [[Jurijus Dolgorukis]] ([[1125]]-[[1157]] m.), šiam valdant kunigaikštystė tapo nepriklausoma nuo Kijevo Rusios.
== Klestėjimas ==
[[vaizdas:Vladimirskaya.jpg|thumb|200px|Vladimiro Dievo Motina]]
XI-XII a. valstybės žemės plėtėsi, įkurti nauji miestai. [[1157]]-[[1174]] m. valdęs [[Andrejus Bogoliubskis]] pradėjo tituluotis didžiuoju kunigaikščiu (XIII-XIV a. Vladimiro didžiojo kunigaikščio titulas buvo aukščiausias šiaurės rytų Rusijoje). [[1299]] m. Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystė tapo visos Rusios religiniu centru. [[1169]]-[[1170]] m. į jo valdžią pateko [[Kijevas]] ir [[Naugardas]], Kijevo miesto reikšmė sumenko, o iškilo Vladimiras. Klestėjo amatai, architektūra, dailė.
Valstybė labiausiai iškilo valdant [[Vsevolodas Didysis Lizdas|Vsevolodui Didžiajam Lizdui]] (1176-1212 m.) ir jo palikuonims, tuomet Vladimiro-Suzdalės įtakoje buvo [[Riazanės kunigaikštystė|Riazanė]], [[Naugardo respublika|Naugardas]], [[Černigovo kunigaikštystė|Černigovas]], kuriam laikui ir [[Haličas]], [[Smolensko kunigaikštystė|Smolenskas]].
Po Vsevolodo mirties jo sūnums atskirtos [[Rostovo kunigaikštystė]] (1207 m.) ir [[Suzdalės kunigaikštystė]] (1217 m.).
== Skaidymasis ir nuosmukis ==
[[1238]] m. valstybę nusiaubė ir užėmė [[Aukso Orda]], kuri sunaikino didžiausius miestus. Vsevolodo sūnus [[Jurijus Vsevolodovičius|Jurijus]] pralaimėjo ir buvo užmuštas kare su mongolais. Po jo mirties 1243 m. Vladimiro sostą užėmė brolis [[Jaroslavas Vsevolodovičius|Jaroslavas]]. Jis buvo priverstas pripažinti Aukso Ordos viešpatavimą. Nors [[1262]] m. Vladimiro kunigaikštis [[Aleksandras Neviškis]] sumušė mongolus, jo pergalė buvo laikina.
Po šių istorinių kataklizmų kunigaikštystė subyrėjo į kelioliką dalinių kunigaikštysčių. Tai buvo: [[Galičo kunigaikštystė|Galičo]], [[Gorodeco kunigaikštystė|Gorodeco]], [[Dmitrovo kunigaikštystė|Dmitrovo]], [[Kostromos kunigaikštystė|Kostromos]], [[Maskvos kunigaikštystė|Maskvos]], [[Pereleslavo kunigaikštystė|Perejeslavo]], [[Rostovo kunigaikštystė|Rostovo]], [[Starodubo kunigaikštystė|Starodubo]], [[Suzdalės kunigaikštystė|Suzdalės]], [[Tverės kunigaikštystė|Tverės]], [[Ugličiauskunigaikštystė|Ugličiaus]], [[Jurjevo kunigaikštystė|Jurjevo]] ir [[Jaroslavlio kunigaikštystė|Jaroslavlio]] kunigaikštystės. Jos buvo nepriklausomos, tačiau formaliai virš jų valdžią visada turėjo vienas kunigaikštis, skiriamas Aukso Ordos ir tituluojamas Vladimiro didžiuoju kunigaikščiu. Tačiau jie ilgainiui ėmė reziduoti savo kunigaikštysčių sostinėse, o ne Vladimire.
Nuo 1325 m. regione galiausiai įsigalėjo [[Maskvos didžioji kunigaikštystė]].
Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystėje pradėjo formuotis [[didžiarusiai|didžiarusių]] tautybė, jos kunigaikščiai pirmieji ėmė vienyti Rusios žemes, o valstybės vakarinėje dalyje įkurta [[Maskva]] iškilo XV a. ir tęsė žemių vienijimą<ref>{{LTE|12}}, 330 psl.</ref>
eilutė 8 ⟶ 48:
{{reflist}}
[[Kategorija:
▲[[Kategorija: Rusijos istorija]]
[[be:Уладзіміра-Суздальскае княства]]
| |||