Getingenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Brox (aptarimas | indėlis)
S 'Getingenas' pervadintas į 'Gėtingenas' (anksčiau buvo nukreipiamasis): analogiškai kaip ir Goethe - Gėtė...
Brox (aptarimas | indėlis)
rašyba
Eilutė 1:
{{coor title dm|51|32|N|9|56|E}}
[[Image:Pano goettingen bhf.jpg|thumb|300px|GeležinkelioGėtingeno geležinkelio stoties panorama]]
'''GiotingenasGėtingenas''' ({{de|Göttingen}}) – universitetinis miestas [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]] (vidurio [[Vokietija]]), prie [[Leinė]]s upės, apie 100 km į pietus nuo [[Hanoveris|Hanoverio]]. 122,1 tūkst. gyventojų (2007). Yra [[Gėtingeno universitetas]] (nuoįk. [[1737]] m.,) su viena didžiausių bibliotekų šalyje). Išvystyta aukštųjų technologijų (optikos, tiksliųjų instrumentų, mikroelektronikos) pramonė, taip pat ir chemijos, leidybos pramonė. Išlikę nemažai nuo [[viduramžiai|viduramžių]] išlikusių namų, XIV a. rotušė, 7 gotikinės bažnyčios, yra keli muziejai, teatrai, botanikos sodas.
 
Gėtingene išvystyta aukštųjų technologijų (optikos, tiksliųjų instrumentų, mikroelektronikos) pramonė, taip pat ir chemijos, leidybos pramonė. Išlikę nemažai nuo [[viduramžiai|viduramžių]] išlikusių namų, XIV a. [[rotušė]], 7 gotikinės bažnyčios, yra keli muziejai, teatrai, botanikos sodas.
[[Image:Pano goettingen bhf.jpg|thumb|300px|Geležinkelio stoties panorama]]
 
'''Giotingenas''' ({{de|Göttingen}}) – universitetinis miestas [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]] (vidurio [[Vokietija]]), prie [[Leinė]]s upės, apie 100 km į pietus nuo [[Hanoveris|Hanoverio]]. 122,1 tūkst. gyventojų (2007). Yra universitetas (nuo [[1737]] m., su viena didžiausių bibliotekų šalyje). Išvystyta aukštųjų technologijų (optikos, tiksliųjų instrumentų, mikroelektronikos) pramonė, taip pat ir chemijos, leidybos pramonė. Išlikę nemažai nuo [[viduramžiai|viduramžių]] išlikusių namų, XIV a. rotušė, 7 gotikinės bažnyčios, yra keli muziejai, teatrai, botanikos sodas.
 
==Istorija==
Gyvenvietė minima [[953]] m. kaip ''Gutingi'', [[1211]] m. gavo miesto teises, XIV a. buvo svarbus [[Hanza|Hanzos lygos]] miestas. [[1531]] m. priėmė [[reformacija|reformaciją]], XVI–XVII a. kentėjo nuo religinių karų. Miesto klestėjimas sugrįžo po to, kai [[1737]] m. [[Jurgis II]] čia įkūrė universitetą, kuris tapo vienu žymiausių [[Europoje]]. [[1837]] m. jo prestižui pakenkė 7 profesorių pašalinimas universtitetuiiš universiteto. XIX a. pabaigoje matematikos ir fizikos fakultetai vėl ėmė sugrąžinti stiprios aukštosios mokyklos prestižą.
 
[[2PK|II pasaulinio karo]] metu miestas beveik nenukentėjo.