Mir: Skirtumas tarp puslapio versijų

10-ojo dešimtmečio pabaigoje orbitinėje stotyje pradėjo kilti įvairiausios problemos, susijusios su sistemų ir įrenginių gedimais. Nuolat krito atmosferos slėgis, vis blogiau dirbo deguonies tiekimo sistema, o vienos pagrindinių saulės baterijos valdymas sutriko tiek, jog jos nebebuvo įmanoma atsukti į saulę. Paskutinioji ekspedicija (Soyuz TM-30 [http://www.astronautix.com/flights/mireo28.htm]) didele dalimi buvo skirta bandymams pataisyti stotį. Skirtingai nuo ankstesnių skrydžių, tai buvo privačiai finansuota ekspedicija, planavusi toliau naudoti stotį kaip kosminę studiją. Nors kosmonautai pakeitė daug įvairių jungčių, buvo išėję į atvirą kosmosą, stoties patenkinamai sutvarkyti nepavyko. Paaiškėjo, jog skrendant kosomse kai kurie gedimai iš esmės nėra sutaisomi. [[2001]] m. [[kovo 2]]3 d., orbitoje išbuvus keletą kartų daugiau nei planuotas eksplotavimo laikas, kosminė stotis „Mir“ buvo paskandinta pietinėje [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] dalyje, prie [[Fidžis|Fidžio]] salų.

 

Stotį pavyko likviduoti be kosmonautų dalyvavimo, nors paskutinioji įgula šiam tikslui buvo parengta ir pasiruošusi prireikus įsikišti. Pakilo ir automatiškai su stotimi susijunge paskutinysis jai skirtas krovininis laivas „[[Progress]]“, kurio vienintelis krovinys buvo 2,6 tonos [[raketinis kuras|raketinio kuro]]. Panaudojant šį kurą, komandomis iš Žemės stotis palaipsniui buvo išvesta iš orbitos ir nukrito tiksliai numatytoje vietoje. Ginčai dėl galimo tolimesnio susidėvėjusios stoties eksploatavimo tęsėsi iki paskutiniųjų jos gyvavimo valandų, nors tam jau nebebuvo materialinių resursų.