Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iš tvirtovės iki [[1387]] m. Bažnyčia [[Merkinė]]je minima [[1392]] m., [[1496]] m. atnaujinta. [[1442]] m. Lietuvos didysis kunigaikštisLdk [[Kazimieras]] bažnyčiai skyrė turtų. Kiti valdovai juos papildė [[1516]] ir [[1582]] m. [[1607]] m. įsteigtas dominikonų vienuolynas (fundatorius burmistras [[Kristupas Steponis]]), [[1615]] m. pastatyta mūrinė bažnyčia.

[[1676]] m. įsteigtas jėzuitų vienuolynas, pastatyta bažnyčia (hetmono [[Mykolas Pacas|Mykolo Paco]] rūpesčiu). [[1648]] m. iš dalies permūrytos ir nutinkuotos parapinės bažnyčios sienos, pastatytas [[wikt:Frontonas|frontonas]], iš naujo suskliausti skliautai. [[1655]] m. bažnyčia apgriauta, iki [[1674]] m. suremontuota. [[Merkinė]]s parapijai [[1744]] m. priklausė 66 kaimai abipus Nemuno. [[1725]]–[[1773]] m. veikė nepilnoji jėzuitų kolegija; [[1774]] m. ji atiteko dominikonams, kurie [[1776]] m. įsteigė mokyklą (veikė iki [[1831]] m. kaip apygardėlės mokykla).

[[1822]] m. [[liepos 16]] d. per miestelio gaisrą sudegė klebonija ir visos 3 katalikų bažnyčios (parapinė, dominikonų, jėzuitų). [[1832]] m. uždaryto dominikonų vienuolyno bažnyčia perduota parapijai, vienuolyne įsikūrė policija ir pasienio sargyba. [[1843]] m. kunigas [[Kajetonas Aleknavičius]] savo lėšomis pastatė kleboniją (su parapijiečiais kalbėjo lietuviškai), [[1856]] m. bažnyčia šiek tiek perstatyta. [[1884]] m. pagal M. Strebeikos projektą pastatytas priebažnytis. [[Konstantinas Jagminas]], [[Merkinė]]je vikaravęs [[1890]]–[[1896]] m., bažnyčioje pradėjo giedoti lietuviškai, organizavo lietuviškų knygų gabenimą iš [[Tilžė]]s.

[[Kazimieras Ribikauskas|Kazimiero Ribikausko]], [[Merkinė]]je klebonavusio [[1911]]–[[1934]] m., rūpesčiu [[1912]] m. dekoruotas bažnyčios vidus, pastatyta klebonija, atsisakyta lenkiškų pamaldų. Kiek vėliau vikaras M. Cijūnaitis su vargonininku Sčesnulevičiumi subūrė puikų lietuvišką chorą. [[1912]]–[[1914]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius, kuriam [[1913]] m. leista įsteigti biblioteką-skaityklą. [[1913]] m. įkurtas [[Rytas (organizacija)|„Ryto“ draugijos]] skyrius. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] [[Merkinė]]je dirbo kompozitorius [[Teodoras Brazys]] ir dr. [[Juozas Bakšys]]. Juos iš [[Vilnius|Vilniaus]] už lietuvišką veiklą ištrėmė [[VilniusVilniaus vyskupija|Vilniaus]] vyskupijos]] valdytojas prelatas K. Michalkevičius. T. Brazys [[Merkinė]]s apylinkėse surinko lietuviškų dainų, kunigas daktaras J. Bakšys [[1921]] m. įsteigė progimnaziją ir buvo jos direktorius. Jis, [[1924]] m. [[gruodžio 17]] d. dviem šūviais piktadarių sužeistas, [[1925]] m. [[sausio 7]]-ąją mirė.

Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] [[Merkinė]]je klebonavo [[Zigmas Komaras]], Sibiro tremtinys, [[Kaišiadorys]]e bolševikų nužudytas dekanas [[Andrius Juknevičius]], nuo [[1966]] m. – [[Petras Laskauskas ([[1903]]–[[1988]] (1903–1988), (palaidotas šventoriuje). Bažnyčia [[1930]] m., po [[1941]] m. gaisro ir [[1971]]–[[1972]] m. remontuota.

Bažnyčia [[Gotika|gotikinė]], po rekonstrukcijos įgavusi [[Barokas|baroko]] bruožų, bebokštė, su trisiene [[wikt:Apsidė|apside]]. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų]], atskirtų [[wikt:Kolona|kolonomis]]. Presbiteriją nuo [[wikt:Nava|navų]] skiria 3 triumfo [[wikt:Arka|arkos]]. [[wikt:Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro. Vartai su mūrine varpine (XIX a.).