Pijus XII: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 18:
}}
'''Pijus XII''' ({{la|Pijus XII}}; tikrasis vardas '''Eugenio Maria Giuseppe Giovanni Pacelli''';
[[1876]] m. [[kovo 2]] d.,[[Roma|Romoje]] - [[1958]] m. [[spalio 9]] d., Castelgandolfe.) - 260 - asis [[Katalikai|Katalikų]] popiežius. Popiežiumi išrinktas [[1939]] m. [[kovo 2]] d. Paskelbė dogmą apie šv. Mergelės Marijos ėmimą dangun ir 1942 m. simboliškai paskyrė pasaulį Marijos širdžiai. Popiežius [[Paulius VI]] 1967 m. spalio 18 d. pradėjo Pijaus XII [[beatifikacijos]] procesą. Tapo pirmuoju po [[Klimento IX]] (1667) popiežiumi, išrinktu iš Vatikano valstybės sekretoriaus posto. Savo [[pontifikato]] metais Pijus XII [[kanonizavo]] 8 žmones (t.t. [[Pijų X]]), o [[beatifikavo]] - 5.
== Biografija ==
Eugenio Pacelli gimė [[Roma|Romoje]] [[1876]] m. [[kovo 2]] d. kilmingoje šeimoje - jis buvo Vatikano laikraščio[["L'Osservatore Romano"]] įkūrėjo Markantonijaus Pacelli anūku, popiežiaus [[Leono XIII]] finansinio konsultanto Ernesto Pecelli sūnėnu ir Vatikano teisininkų vadovo Filippo Pacelli sūnumi. Studijavo filosofiją Gregoriano Universitete. Kunigu įšventintas [[1899]] m. [[balandžio 2]] d. [[Vatikanas|Vatikano]] sekretoriate įrašytas [[1901]] m.
Laiške kardinolui Pietro Gasparri 1923 m. rašė, kad nacionalsocialistinis judėjimas yra antikatalikiškas ir antisemitiškas.
[[1930]] m. tapo Vatikano valstybės sekretoriumi. Sudarė konkordatus su Latvija, Bavarija, Lenkija, Rumunija, Lietuva, Prūsija, Badenu, Austrija, Vokietija, Jugoslavija ir Portugalija. Organizavo keletą diplomatinių kelionių, tame tarpe 1936 m. į JAV. 1942 m. užmezgė diplomatinius santykius su Japonija.
[[1939]] m. [[kovo 2]] d. Pacelli tapo popiežiumi. Pasirinko Pijaus XII vardą. Mirė [[1958]] m. [[spalio 9]] d.
== Bulės ir enciklikos ==
• «Mystici corporis» (1943)
• «Communium interpretes doloraum» (1945)
«Fulgens radiatur» (1947)
«Mediator Dei» (1947)
«Auspicia quaedam» (1948)
«In multiplicibus curis» (1948)
«Redemptoris nostri cruciatus» (1949)
«Anni sacri» (1950)
«Humani generis» (1950)
«Ingruentium malorum» (1951)
«Fulgens corona» (1953)
«Ad caeli Reginam» (1954)
«Datis nuperrime» (1956).
== Beatifikacija ==
2007 m. gegužės 8 d. Šventųjų kanonizacijos kongregacija pradėjo Pijaus XII beatifikacijos procesą. Kitas žingsnis turėtų būti palaimintojo titulo suteikimas.
== Izraelio priešinimasis beatifikacijai ==
2008 m. spalio 19 d. Vatikanas , nežiūrint į Izraelio priešinimąsi, oficialiai paskelbė apie ketinimus kanonizuoti Pijų XII . Kai kur Pijus XII kaltinamas nepasisakęs prieš žydų genocidą Antrojo pasaulinio karo metais. Tel-Avive esančiame nacionaliniame [[Ad Hashem]] memoriale eksponuojama Pijaus XII nuotrauka su prierašu, kad jis nepasisakė prieš nacių vykdomą žydų genocidą. Anksčiau kun. Peter Gumpel, vadovaujantis Pijaus XII kanonizacijos komisjai, pareiškė, kad šios nuotraukos prierašas falsifikuoja istoriją. Jo nuomone, kol ši nuotrauka bus muziejuje, popiežius Benediktas XVI negalės aplankyti Šventosios žemės. Tačiau oficialusis Vatikanas atsiribojo nuo šio pasisakymo.Vatikanas mano, kad popiežius Pijus XII dėjo daug diplomatinių pastangų, siekdamas išgelbėti kuo daugiau žydų. Viešas katalikų bažnyčios vadovo įsikišimas būtų tik pabloginęs situaciją. Vatikanas primena, kad Pijus XII nurodė katalikų bažnyčioms slėpti žydus, o Vatikano atstovai daugelyje šalių išduodami padirbtus pasus padėjo žydams išvengti koncentracijos stovyklų. Mišiose, skirtose [[ pontifiko]] 50-osioms mirties metinėms, [[Benediktas XVI]] pasakė, kad popiežius Pijus XII "slapta ir tyliai" karo metu darė viską, kad išvengti blogiausio ir išgelbėti kuo didesnį skaičių žydų.
== Nuorodos ==
| |||