Jonas Rustemas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
Jonas Rustemas (1762–1835). Šio taip stipriai paveikusio XIX a. lietuvių dailės raidą dailininko kilmė yra iki šiol neaiški. Yra žinoma, kad dešimties metų pateko pas [[
▲Jonas Rustemas (1762–1835). Šio taip stipriai paveikusio XIX a. lietuvių dailės raidą dailininko kilmė yra iki šiol neaiški. Yra žinoma, kad dešimties metų pateko pas [[Čartoriskį|Čartoriskiai]] į Pulavų dvarą Lenkijoje, kur piešimo pagrindų mokėsi pas Čartoriskių namų mokytoją J. P. Norbleną Varšuvoje. Manoma, kad 1788–1790 m. J. Rustemas praleido Vokietijoje. Nuo 1788 metų priimamas į Uoliuojo lietuvio [[masonai|masonų]] ložę.
Jono Rustemo kūrybos sritys – tai [[tapyba]], [[piešinys|piešiniai]], [[kortos]], [[gyvieji
paveikslai]], architektūrinis švenčių apipavidalinimas. [[žanras|Žanrų]] požiūriu jo
kūryboje atrandami [[portretas|portretai]], [[peizažas|peizažai]], [[buitinės scenos]]. Dingo beveik
visos jo sukurtos neportretinės drobės. O apie portretus galime šnekėti
taip pat tik su išlygomis. Vis dėlto J. Rustemas nutapė kone visą Vilniaus
eilutė 12 ⟶ 11:
Dauguma J. Rustemo darbų nedatuoti, todėl sunku nustatyti chronologinę
seką. Dėl šios priežasties dailininko portretus patogiau analizuoti skirstant
į atskiras grupes: tai
Visafigūrių portretų išliko nedaug. Tai poriniai Antano ir Onos [[Vankavičių]],
grupinis Marijos ir Adomo Mirskių su Barbora Šumskyte (apie 1808) bei [[Mykolas Riomeris|Mykolo Riomerio]] (1820) portretas.
J. Rustemo portretuose susijungia sentimentalaus švietėjiško [[klasicizmas|klasicizmo]]
ir ankstyvojo [[romantizmas|romantizmo]] bruožai.
Vieni įdomiausių yra buitiniai piešiniai. Juose užfiksuotos scenos iš
kasdieninio gyvenimo, vaizduoti įvairaus luomo atstovai darbo ar poilsio
eilutė 30 ⟶ 29:
nesudaro įprastinės kaladės, jos nėra tarpusavyje susijusios tematiškai ar
pagal kokią nors kitą sistemą. Vienintelė atributika, kuri sieja šiuos J. Rustemo
kūrinius su kortomis, yra pats kortų formatas ir kortų spalvų ženklai. Jos turėjo pakeisti per daug įsisiautėjusį žaidimą ramesniu, ugdančiu žaidėjo estetinį skonį. Panašių tikslų tikriausiai siekė ir J. Rustemas. Jo kortoms nesvetima yra satyra ir groteskas. Pats J. Rustemas šiuos savo kūrinius gana šmaikščiai vadino [[Terlionių arba fantastiškosios kortos|Terlionių arba fantastiškomis kortomis]].
[[Piešimo ir tapybos katedros]] (1797–1832) dėstytojas: 1811 m. buvo paskirtas profesoriumi, o nuo 1819 m. vadovavo šiai katedrai.XIX a. trečiajame dešimtmetyje J. Rustemo – pedagogo ir organizatoriaus autoritetas labai išaugo. Jis energingai komplektavo paveikslų galeriją,
eilutė 46 ⟶ 45:
autoritetą universiteto vadovybės, profesūros, visuomenės akyse.
Lenkijos romantizmą reprezentuoja [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[Dailės katedros|Dailės katedrų]]
auklėtinių Jono Rustemo, [[Valentinas Vankavičius|Valentino Vankavičiaus]], [[Vincentas Smakauskas|Vincento Smakausko]],
[[Kanutas Ruseckas|Kanuto Rusecko]] kūryba, kuri lygiai taip pat sudaro ir Lietuvos XIX a.
I pusės dailės branduolį.
Parengta pagal:
Aušrinė Kulvietytė - [[A. Slavinskienė|Slavinskienė]] : Mokomoji knyga pagrindinių studijų studentams "Europos dailė nuo romantizmo iki [[modernas|moderno]]", [[Vytauto Didžiojo universitetas]], [[Kaunas]], 2008.
UDK 7.03(4)(075.8)
Sl-14
| |||