Stara Planina: Skirtumas tarp puslapio versijų

984 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
papildymas
S (robotas Pridedama: hr:Planina Balkan)
(papildymas)
[[ImageFile:Staraplanina-krassiuBalkangebirge Balkan topo de.jpg|thumb|340px310px|Balkanų kalnai]]
[[Image:Staraplanina-krassiu.jpg|thumb|310px|Balkanų kalnai]]
'''Stara Planina, Balkanų kalnai''' ([[Serbų kalba|serb.]]''Стара планина или Балкан'') – kalnai [[Bulgarija|Bulgarijoje]] ir [[Serbija|Serbijoje]]. Ilgis iš rytų į vakarus 560 km, plotis 40-50 km, didžiausias aukštis 2376 m ([[Botevo kalnas]]).
'''Stara Planina, Balkanų kalnai''' ([[bulgarų kalba|bulg.]]''Стара планина'') – kalnai Pietryčių Europoje, kurių pagrindinė grandinė eina per [[Bulgarija|Bulgariją]]. Kaip Karpatų tęsinys eina 580 km ilgio ir 30-45 km pločio ruožu nuo Timoko upės žiočių į pietryčius iki Iskerio, o toliau į rytus iki Juodosios jūros. Šių kalnų vardu pavadintas [[Balkanų pusiasalis]].
 
Pietiniai šlaitai statūs, nusileidžiantys į didžiulį griovį, už kurio dar piečiau iškilę Antibalkanai, pereinantys į Rumelijos lygumą. Šiauriniai šlaitai santykinai lėkšti, remiasi į šiaurės Bulgarijos kreidos plokščiakalnes. Didžiausias aukštis 2376 m ([[Botevo kalnas]]).
 
Einantys iš vakarų į rytus kalnai atskiria Dunojaus žemumos kontinentinį klimatą nuo švelnaus Viduržemio jūros Rytų Rumelijos klimato. Temperatūrinis skirtumas tarp pietų pašlaitėje esančio Kazanlyko klonio ir už keliolikos kilometrų šiaurinėje pašlaitėje esančio Gabrovo miestelio yra ne mažesnis kaip tapr Krokuvos ir Klaipėdos.
 
Balkanų kalnai susidarę daugiausia iš [[Prekambras|prekambro]] ir [[Paleozojus|paleozojaus]] kristalinių [[Skalūnas|skalūnų]] ir [[Granitas|granito]], iš [[Mezozojus|mezozojaus]] [[Klintis|klinties]], [[Smiltainis|smiltainio]], [[Konglomeratas|konglomerato]], [[Flišas|flišo]]. Yra [[Varis|vario]], [[Polimetalai|polimetalų]] ir [[Geležies rūda|geležies rūdos]], rusvųjų ir akmens anglių, mineralinių versmių.
 
Kalnų viršūnės daugiausia švelnių formų. Šiauriniai šlaitai palyginti lėkšti, pietiniai – statūs. Aukščiausius kalnus dengia sniegynai. Per Stara Planiną teka [[Iskeras]], [[Kamčija]].
 
SvarbesniosiosNors perėjos:Balkanai yra lyg vientisa siena, tačiau nesudaro didelių kliūčių susisiekimui, kas matyti ir iš gyventojų tautinio pasiskirstymo. Balkanuose yra apie 30 perėjų, iš kurių svarbiausia [[VratnikoŠipkos perėja|VratnikoŠipka]], (1333 m). Kitos svarbios perėjos: [[PetrochanoVratniko perėja|PetrochanoVratniko]], [[ČiurekoPetrochano perėja|ČiurekoPetrochano]], [[ŠipkosČiureko perėja|ŠipkosČiureko]], [[Respublikos perėja|Respublikos]]. Yra [[karstinis urvas|karstinių urvų]] (''Rabišo urve'' aptikta senovinių piešinių).
 
Stara Planinoje yra [[Steneto nacionalinis parkas]] (17 km²).