Stara Planina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: hr:Planina Balkan |
papildymas |
||
Eilutė 1:
[[
[[Image:Staraplanina-krassiu.jpg|thumb|310px|Balkanų kalnai]]
'''Stara Planina, Balkanų kalnai''' ([[bulgarų kalba|bulg.]]''Стара планина'') – kalnai Pietryčių Europoje, kurių pagrindinė grandinė eina per [[Bulgarija|Bulgariją]]. Kaip Karpatų tęsinys eina 580 km ilgio ir 30-45 km pločio ruožu nuo Timoko upės žiočių į pietryčius iki Iskerio, o toliau į rytus iki Juodosios jūros. Šių kalnų vardu pavadintas [[Balkanų pusiasalis]].
Pietiniai šlaitai statūs, nusileidžiantys į didžiulį griovį, už kurio dar piečiau iškilę Antibalkanai, pereinantys į Rumelijos lygumą. Šiauriniai šlaitai santykinai lėkšti, remiasi į šiaurės Bulgarijos kreidos plokščiakalnes. Didžiausias aukštis 2376 m ([[Botevo kalnas]]).
Einantys iš vakarų į rytus kalnai atskiria Dunojaus žemumos kontinentinį klimatą nuo švelnaus Viduržemio jūros Rytų Rumelijos klimato. Temperatūrinis skirtumas tarp pietų pašlaitėje esančio Kazanlyko klonio ir už keliolikos kilometrų šiaurinėje pašlaitėje esančio Gabrovo miestelio yra ne mažesnis kaip tapr Krokuvos ir Klaipėdos.
Balkanų kalnai susidarę daugiausia iš [[Prekambras|prekambro]] ir [[Paleozojus|paleozojaus]] kristalinių [[Skalūnas|skalūnų]] ir [[Granitas|granito]], iš [[Mezozojus|mezozojaus]] [[Klintis|klinties]], [[Smiltainis|smiltainio]], [[Konglomeratas|konglomerato]], [[Flišas|flišo]]. Yra [[Varis|vario]], [[Polimetalai|polimetalų]] ir [[Geležies rūda|geležies rūdos]], rusvųjų ir akmens anglių, mineralinių versmių.
Kalnų viršūnės daugiausia švelnių formų
Stara Planinoje yra [[Steneto nacionalinis parkas]] (17 km²).
|