Samarija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
inuse
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{inuse}}
{{cleanup}}
'''Samarija''' buvo šiaurinės Izraelio karalystės sostinė. Ji buvo prie pagrindinio prekybos kelio, einančio iš šiaurės į pietus per visą Izraelį; pastatyta ant kalvos, kad būtų lengviau apsiginti. Miestą statyti 875 m. pr. Krm. e. statyti miestą pradėjo karalius Omris. Jo darbą tesėtęsė sūnus Achabas, jiskuris pastatė naujus rūmus. Rūmams papuošti buvo sunaudota tiek raižyto [[Dramblio kaulas|dramblio kaulo]], jogkad juos imta vadinti "dramblio„dramblio kaulo rūmais"rūmais“. Rūmų griuvėsiuose archeologai rado per 500 dramblio kaulo dirbinių, tarp jų paauksuotų. Iš pat pradžių samariečiai išpažino pagoniškus tikėjimus. Keletas [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] pranašų smerkė tokį stabų garbinimą ir įspėjo, kad miestas bus sugriautas. Sirijos gyventojai daug kartų puolė ir apgulė miestą, bet jį užėmė tik asirai 722 - 21722–721 m. pr. Krm. e. Gyventojai buvo išvaryti į Siriją, [[Asirija|Asiriją]] ir [[Babilonas|Babiloniją]]. Į jų vietą atsikėlė kolonistai iš įvairių Asirijos imperijos dalių. Praradusi Samariją, Izraelio karalystė liovėsi egzistuoti. Samarija imta vadinti visą teritoriją, ne tik patį miestą. Naujojo Testamento laikais Erodas Didysis Samariją atstatė ir graikiškai pavadino Sebastija (atitinka lotynišką ''Augustus''). Samarijoje dar buvo šiek tiek negrynų žydų, tikėjusių Dievą, bet Judėjos žydai samariečius niekino ir jų nekentė. Jėzus parodė jiems dėmesį keliaudamas po jų kraštą ir būdamas su jais. Po Jėzaus mirties ir prisikėlimo skelbti Evangelijos į Samariją nuvyko Pilypas, jo darbą tęsė Petras ir Jonas. Šiuo metu Nabluse ir Jafoje tebegyvena saujelė samariečių, kurie garbina Dievą ant Garizimo kalno.
 
Samarija imta vadinti visą teritoriją, ne tik patį miestą. [[Naujasis Testamentas|Naujojo Testamento]] laikais [[Erodas Didysis]] Samariją atstatė ir graikiškai pavadino Sebastija (atitinka lotynišką ''Augustus''). Samarijoje dar buvo šiek tiek negrynų žydų, tikėjusių Dievą, bet [[Judėja|Judėjos]] žydai samariečius niekino ir jų nekentė. Pasak evangelijų, [[Jėzus]] parodė jiems dėmesį keliaudamas po jų kraštą ir būdamas su jais. Po Jėzaus mirties ir prisikėlimo skelbti [[Evangelija|Evangelijos]] į Samariją nuvykęs [[Apaštalas Pilypas||Pilypas]], jo darbą tęsė [[apaštalas Petras|Petras]] ir [[Apaštalas Jonas|Jonas]].
'''Šaltinis'''. Bibilijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993.
 
Šiuo metu Nabluse ir Jafoje tebegyvena nedidelė grupė samariečių, garbinančių Dievą ant Garizimo kalno.<ref>Bibilijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m.</ref>
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
[[Kategorija:Artimųjų Rytų istorija]]