|
*[[Indijos istorija|Indijos civilizacija]]
*[[Kinijos istorija|Kinijos civilizacija]]
{{cleanup}}
== Mesopotamijos civilizacija ==
=== Mesopotamijos civilizacijos raida ===
'''Civilizacijos pradžia.''' Maždaug IV tūkst. pr. m. e. I pusėje Pietų Mesopotamijoje apsigyveno šumerai, jie vadino save "juodagalviais”. Jų įkurtuose miestuose (Urukas, Ūras, Lagašas, Nipūras) gyveno apie 5000 žmonių. Civilizacijos kūrimąsi skatino gamtos sąlygos: dirva apie Tigrą ir Eufratą buvo derlinga, tačiau jai nuolat grėsė potvyniai ir sausra, todėl buvo pradėti statyti pylimai ir drėkinimo sistemos. Miestai radosi susijungus keliems žemdirbių kaimams, jie bendrai naudojosi irigacijos sistema ir gynėsi nuo priešų.
'''Civilizacijos subrendimas.''' III tūkst. pr. m. e. Mesopotamijoje susikūrus civilizaciją rodė šie požymiai:
*'''Valdžia '''– valstybę, sudaryta iš 12 miestų, valdė karalius. Pirmasis suvienijęs valstybę valdovas buvo Sargonas I, jo sukurta valstybė laikoma pirmąja žinoma pasaulio imperija.
*'''Monumentalioji [[architektūra]] '''– šumerai statė dideles laiptuotas šventyklas, vadinamas zikuratais ("dievo kalnas”).
*'''Raštas''' – šumerai sukūrė savitą raštą – dantiraštį: rašydavo ant molio lentelių nendriniais raižikliais, vėliau plyteles išdžiovindavo.
*'''[[Mokslas]] '''– [[šumerai]] išmanė matematiką, jie vartojo šešiasdešimtainę skaičiavimo sistemą, mokėjo apskaičiuoti tūrį ir plotą, buvo gana geri astronomai, pirmieji sudarė tikslų Mėnulio kalendorių.
'''Civilizacijos nuosmukis.''' Jis susijęs su tuo, kad akadų karalių valdymui priešinosi šumerai. Dažni jų sukilimai silpnino valstybę, ji tapo lengvu klajoklių grobiu. Padėtį dar labiau pablogino ilga sausra ir badas. Šumeras suskilo į keletą smulkių valstybėlių. Tačiau civilizacija nežlugo, ją vėl suvienijo nauji iškilę centrai.
=== Mesopotamijos civilizacijos laimėjimai ===
# Apie 3000 m. pr. m. e. pirmieji ėmė lydyti bronzą;
# apie 3000 m. pr. m. e. sukūrė raštą, vėliau jis virto dantiraščiu;
# išrado ratą;
# parašė pirmąjį žinomą literatūros kūrini – epą apie Gilgamešą;
# sudarė seniausią žinomą įstatymų kodeksą – Urnamu įstatymus (III tūkst. pr. m. e.);
# pirmieji panaudojo žiedžiamąjį ratą;
# vartojo šešiasdešimtainę skaičiavimo sistemą, suskirstė apskritimą į 360 laipsnių, valandas ir minutes – į 60 dalių, metus į 12 mėnesių;
# pirmieji sudarė tikslų Mėnulio kalendorių;
# pradėjo steigti mokyklas, bibliotekas ir archyvus;
# ėmė gaminti molio plytas ir statyti didelius plytinius pastatus (zikuratus);
# manoma, kad jie pirmieji ėmė naudoti plūgą, statyti burinius laivus, gaminti stiklą.
=== Mesopotamijos civilizacijos religija ===
Šumerų [[religija]] buvo politeistinė, jie garbino apie 3000 dievų. Jų žiniai turėjo didelę įtaką net karaliams, buvo vieninteliai jų patarėjai. Gamtos stichijas įkūnijo dievybės: orą ir dangų valdė Anu, žemę – Enlilis, vandenį – Enkis. Šumerai buvo sudievinę ir dangaus kūnus: Saulės dievas buvo Utu, Mėnulio – Nana, Veneros ir meilės – Inana.
== Indijos civilizacija ==
=== Indijos civilizacijos raida ===
'''Indo civilizacijos pradžia.''' Indo civilizacijos susiformavimas siejamas su Indo upe, kuri kiekvieną pavasarį patvinsta ir derlingos sąnašos patręšia slėnį. II tūkst. pr. m. e. vid. Į Indo slėnį atsikraustė arijų gentys. Iš kur jie atėjo, neaišku. Tačiau mokslininkai nustatė, kad arijai buvo indoeuropiečiai. Jų vartota kalba – [[sanskritas]] – panaši į lietuvių kalbą. IX – VIII a. pr. m. e. arijai pradėjo naudoti geležį. Kartu su savimi į Indiją arijai atsinešė Vedas ir kastų sistemą. Visi gyventojai buvo susiskirstę į keturias pagrindines kastas:
# Brahmanų (žynių ir išminčių);
# Kšatrijų (karių);
# Vaišijų (pirklių, amatininkų ir žemdirbių);
# Šūdrų (paprastų darbininkų).
Skirtingą kastų padėtį visuomenėje nustatė dievas [[Brahma]]. Žmogaus kilmė nulemdavo kastą ir niekas negalėjo jos pakeisti. Todėl skirtingų kastų žmonės griežtai atsiribodavo vieni nuo kitų, vengdavo bet kokio bendravimo. Kastų sistema neleido Indijoje įsitvirtinti užkariautojams, nes jie negalėjo pakeisti visuomenės struktūros, senosios valdovų giminės išlaikė savo vadovaujamą padėtį visuomenėje. Šiuo metu Indijoje yra apie 2000 kastų.
'''Civilizacijos subrendimas.''' Atsikėlę į Indiją arijai nesudarė didesnės valstybės. Indijoje susikūrė daug radžų (kunigaikščių) vadovaujamų valstybių. Jas bandė užkariauti persai, o 325 m. pr. m. e. žygį į Indiją pradėjo [[Aleksandras Makedonietis]]. Jis nukariavo Indijos šiaurės rytus. Tam, kad išsivaduotų iš jo valdžios, indams prireikė susivienyti. Apie 322 m. pr. m. e. vadas Čandragupta įkūrė pirmąją Indijos imperiją – Mauriją. Ji apėmė beveik visą Indiją, išskyrus pietinį pakraštį. Valstybėje buvo įrengta didžiulė drėkinimo sistema, imta gyvai prekiauti su užsieniu. Ypač valstybė sustiprėjo valdant Čandraguptos vaikaičiui Ašokai III a. pr. m. e. Ašoka buvo vienas iš žymiausių Indijos valdovų. Jis negailėjo pinigų pavaldinių gyvenimui palengvinti: tiesė kelius, kasė šulinius, statė tiltus, užeigos namus, nemokamas ligonines. Jis atsisakė grobiamųjų karų. Toks jo valdymas yra siejamas su budizmo įsitvirtinimu Indijoje.
'''Civilizacijos dezintegracija.''' Ašoka buvo paskutinysis žymus Maurijos valstybės valdovas. Valstybė iširo apie 185 m. pr. m. e. Civilizacijos nuosmukį lėmė dvi priežastys:
# Religinės vienybės stoka;
# Svetimšalių (graikų, skitų ir kt.) įsiveržimai. Vėliau (IV – VI a.) bandyta atkurti valstybę. Šiaurinėje Indostano pusiasalio dalyje susikūrė Guptų imperija. Šią valstybę sužlugdė hunai.
=== Indijos civilizacijos laimėjimai ===
# Čia susikūrė dvi svarbios pasaulinės religijos - induizmas ir budizmas;
# Kūrė raštinę literatūrą – keturios Vedos, poemos "Ramajana” ir "Mahabharata”;
# Turėjo dešimtainę skaičiavimo sistemą ir nulį;
# Sukūrė ir įtvirtino kastų sistemą;
# Sugalvojo šachmatus;
# Ėmė auginti medvilnę ir austi medvilninius drabužius;
# Pradėjo statyti kanalizacijos įrenginius.
''T.p. žr. [[Brahmanizmas]], [[Budizmas]]''
==Kinijos civilizacija==
===Kinijos civilizacijos laimėjimai===
# Sukūrė savitą rašto sistemą – hieroglifus, jie, mažai pakitę, vartojami iki šiol;
# Pradėjo austi šilką;
# Susidarinėjo žemėlapius ir žvaigždžių katalogus;
# Sukonstravo kompasą ir seismografą;
# Išrado paraką, degtukus, porcelianą ir karutį;
# Apie 100 m. išrado popierių, apie XI a. sugalvojo knygų spausdinimo būdą, panaudojo molines raides;
# Pradėjo vartoti arbatą;
# Išmoko gaminti fejerverkus;
# Statė kanalus su šliuzais, gręžė gręžinius ir naudojo naftą bei dujas;
# Įvedė neigiamuosius skaičius;
# Naudojo be galo atsparų medienos laką, kuriuo padengta mediena išliko iki šių dienų beveik nepakitusi.
===Kinijos civilizacijos religija===
Maždaug I a. Kinijoje ėmė plisti budizmas.
Kinijoje, Džou laikais, buvo sukurta daug religinės moralės doktrinų (konfucianizmas ir legizmas).
'''[[Konfucijus]] (551 – 429 m. pr. m. e.) '''sukūrė mokymo sistemą asmeniui, šeimai, valstybei. Jo mokymo esmė:
# Tarp žmonių turi būti nustatyti tam tikri santykiai;
# Valdyti turi mokyčiausi ir doriausi žmonės;
# Pasaulyje vyrauja harmonija;
# Žmogus taps geru, jeigu bus mokomas gėrio.
'''Legistai („įstatymininkai”)''' buvo filosofijos srovė priešinga Konfucijaus mokymui:
# Žmogus yra blogas ir savanaudis iš prigimties;
# Visuomenė turi būti valdoma griežtai, pasitelkus karinę jėgą;
# Valstybė turi būti valdoma administracinio biurokratinio aparato.
[[Category:Istorija]] [[Category:Orientalistika]]
| 