'''Lietuvninkai''' - tai [[lietuviai]], gyvenę [[Mažoji Lietuva|Mažojoje]] (arba Prūsų) Lietuvoje, kuri]] apėmė- [[Įsrutis|Įsručio]], [[Labguva|Labguvos]], [[Ragainė]]s, [[Tilžė]]s [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] krašte, o taip pat [[Klaipėda|Klaipėdos]] apskrityje.
Žodžiai ''lietuvninkas'' ir ''lietuvis'' ilgą laiką buvo sinonimai. Lietuvninkai (''Литовники'') minimi jau [[Pskovas|Pskovo]] antrojo [[Metraštis|metraščio]] [[1341]] m. įraše ("''а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников"''). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su [[1262]] m. įvykiais, ''lietuvninkas'' (''Литовник'') minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio ''litvinas'' (''литвин'').
Pskovo trečiajame metraštyje ryšium su [[1262]] m. įvykiais lietuvninkas (Литовник) minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto litvino (литвин). Pirmojoje lietuviškoje knygoje ([[1547]] m. [[Katekizmas|Katekizme]]) [[Martynas Mažvydas]] kreipiasi į lietuvninkus ir [[Žemaičiai|žemaičius]], t. y. lietuvninkump ir žemaičiump. Čia visur lietuvninkai - tiesiog etnonimo ''lietuviai'' variantas. Tačiau, laikui bėgant, Didžiojoje Lietuvoje įsigalėjo etnonimas ''lietuvis'', o Mažojoje Lietuvoje populiaresniu tapo etnonimo variantas ''lietuvninkas''. Tai davė pagrindą jį vartoti, kaip šios specifinės lietuvių etnografinės grupės pavadinimą.
Ypač šį pavadinimą išpopuliarino [[Jurgis Zauerveinas]] eilėraščiu "Lietuvninkai„Lietuvninkai mes esam gimę"gimę“, kuris su kompozitoriaus [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] [[1908]] m. parašyta melodija laikomas Mažosios Lietuvos [[himnas|himnu]].
