Prancūzijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 54:
[[Image:Ruiterportret Lodewijk XIV.jpg|thumb|left|200px|[[Karalius Saulė Liudvikas XIV 1638-1715]]]]
[[Liudvikas XIV|Karalius Saulė]] norėjo, kad jį atsimintų kaip menų globėją, koks buvo jo protėvis [[Liudvikas IX Šventasis|Liudvikas IX]]. Jis pakvietė [[Jean-Baptiste Lully]] įkurti Prancūzų operą. Tarp Lully ir [[Moljeras|Moljero]] užsimezgė audringa draugystė. Jules Hardouin Mansart buvo svarbiausias to meto architektas. Per ilgą Liudviko XIV valdymą Prancūzija dalyvavo daugybėje karų, o tai sekino valstybės iždą. Jis pradėjo valdyti per Trisdešimtmetį karą. Jo karinis architektas Vaubanas išgarsėjo penkiakampėm tvirtovėm, o karaliaus finansų ministras [[Jean-Baptiste Colbert|Žanas Batistas Kolberas]] rėmė kiek įmanydamas karaliaus išlaidas. Prancūzija kovojo su Ispanija Perdavimo kare [[1667]] m. Ispanijos pralaimėjimas ir Prancūzijos įsiveržimas į Ispanijos Nyderlandus kėlė nerimą Anglijai ir [[Švedija]]i. Su [[Nyderlandai|JngtinėmisJungtinėmis Nyderlandų provincijomis]] jos sudarė Trigubą sąjungą, skirtą sustabdyti Liudviko XIV ekspancijai. Liudvikas II Burbonas užėmė Franše-Komte, bet esant blogesniai pozicijai, karalius sutiko [[Aachenas|Achene]] pasirašyti taikos sutartį. Pagal ją Prancūzija atsisakė Franšė-Komtė, bet gavo [[Lilis|Lilį]].
 
Taika buvo trumpalaikė ir prasidėjo Prancūzijos-Nyderlandų karas ([[1672]]-[[1678]] m.). Liudvikas XIV reikalavo Jungtinių Nyderlandų pradėti karą su Ispanijos Nyderlandais, bet šie atsisakė. Prancūzija užpuolė Olandiją ir prie jos prisidėjo Anglija. Sugriovus pylimus ir užliejus polderius Prancūzijos invazija buvo sustabdyta. Nyderlandų generolas [[Michiel de Ruyter]] pasiekė keletą strateginių pergalių prieš Prancūzijos-Anglijos laivyną ir Anglija pasirašė taiką [[1674]] m. Kadangi Nyderlandai nebeturėjo jėgų priešintis, sutiko pasirašyti Nijmegeno taikos sutartis, pagal kurias Prancūzijai atiteko Franšė-Komtė ir dar nuolaidų Ispanijos Nyderlanduose. [[1682]] m. [[gegužės 6]] d. karaliaus rūmai persikėlė į [[Versalis|Versalį]], kurį Liudvikas XIV labai išplėtė. Taika neužsitęsė ir kilo Prancūzijos-Ispanijos karas, vadinamas Suvienyjimų karu ([[1683]]-[[1684]] m.), kuriame Ispanija su Šventąja Romos imperija buvo lengvai nugalėtos. [[1685]] m. spalį Prancūzijos karalius pasirašė Fonteneblo (''Fontainebleau'') ediktą, įsakantį sunaikinti protestantų bažnyčias ir mokyklas Prancūzijoje.