Vikipedija

Jonas Grinius (1902): Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Andrius.v (aptarimas | indėlis)
9 533 keitimai
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Jonas Grinius''' ([[1902]]- m. [[kovo 5]] d. – [[1980]]) – lietuvių menotyrininkas, literatūros kritikas ir istorikas, [[estetika|estetikos]] tyrinėtojas <ref>[http://aidai.us/index.php?view=article&catid=83:redaktoriai&id=202:jonas-grinius-&option=com_content&Itemid=61 aidai.us: Jonas Grinius]</ref>.
 
== Biografija ==
Gimė 1902 m. kovo 5 d. Giminėnų kaime, Joniškio valsčiuje. Baigęs 1926 m. Lietuvos universitetą, 1926-1929 m. Grenoblio ir Sorbonos universitetuose studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą, estetiką, meno istoriją. Bendravo su Oskaru Milašium, apgynė disertaciją apie jo kūrybą (1929). ▼
 
▲Gimė 1902 m. kovo 5 d. [[Giminėnai|Giminėnų]] kaime, [[Joniškio valsčius|Joniškio valsčiuje]]. Baigęs [[1926]] m. baigė [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitetą,]]. 1926-[[1929]] m. Grenoblio ir Sorbonos universitetuose studijavo [[prancūzų kalba|prancūzų kalbą]] ir literatūrą, estetiką, [[meno istorija|meno istoriją]]. Bendravo su [[Oskaras Milašius|Oskaru MilašiumMilašiumi]], apgynė [[disertacija|disertaciją]] apie jo kūrybą (1929).
Iki 1940 m. VDU dėstė prancūzų kalbą ir literatūrą, meno istoriją, estetiką. Išleido monografiją "O.V.Milašius - poetas" (1930), drauge su Juozu Ambrazevičium-Brazaičiu ir Antanu Vaičiulaičiu parengė dviejų tomų vadovėlį "Visuotinės literatūros istorija" (1931-1932, 1991), studiją "Putino lyrika" (1932), pirmąjį lietuvių kalba meno teorijos veikalą "Grožis ir menas: Estetikos pagrindai" (1938, 1982, 2002), studiją "Vilniaus meno paminklai" (1940, 1992). ▼
 
▲Iki [[1940]] m. [[VDU]] dėstė prancūzų kalbą ir literatūrą, meno istoriją, estetiką. Išleido monografiją "O''„O.V.Milašius - poetas"poetas“'' (1930), drauge su [[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis|Juozu Ambrazevičium-Brazaičiu]] ir [[Antanas Vaičiulaitis|Antanu Vaičiulaičiu]] parengė dviejų tomų vadovėlį "Visuotinės''„Visuotinės literatūros istorija"istorija“'' (1931-1932, 1991), studiją "Putino''„Putino lyrika"lyrika“'' (1932), pirmąjį lietuvių kalba meno teorijos veikalą "Grožis''„Grožis ir menas: Estetikos pagrindai"pagrindai“'' (1938, 1982, 2002), studiją "Vilniaus''„Vilniaus meno paminklai"paminklai“'' (1940, 1992).
1943 m. nacių kalintas Kauno kalėjime. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Išeivijoje organizavo lietuvišką spaudą, kūrė lietuviškas draugijas, dalyvavo politinėje ir kultūrinėje veikloje, daug rašė literatūros ir meno klausimais. Dėstė Laisvosios Europos kolegijoje Strasbūre, vadovavo Vasario 16-osios lietuvių gimnazijai Hiutenfelde, vėliau buvo šios gimnazijos mokytojas.▼
 
▲[[1943]] m. nacių kalintas [[Kaunas|Kauno]] kalėjime. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. Išeivijoje organizavo lietuvišką spaudą, kūrė lietuviškas draugijas, dalyvavo politinėje ir kultūrinėje veikloje, daug rašė literatūros ir meno klausimais. Dėstė Laisvosios Europos kolegijoje [[Strasbūras|Strasbūre]], vadovavo Vasario 16-osios lietuvių gimnazijai Hiutenfelde, vėliau buvo šios gimnazijos mokytojas.
Bendradarbiavo Lietuvių enciklopedijoje, parašė straipsnius apie lietuvių literatūrą prancūzų (1962) ir vokiečių (1966) enciklopediniams leidiniams. Analizavo V. Krėvės istorines dramas, J. Tumo-Vaižganto, Šatrijos Raganos, J. Aisčio, V. Ramono, A. Vaičiulaičio, K. Donelaičio, J. Grušo ir kt. rašytojų kūrybą. Sukūrė istorinių dramų "Stella Maris" (1947), "Žiurkių kamera" (1954), "Gulbės giesmė" (1962).▼
 
▲Bendradarbiavo Lietuvių enciklopedijoje, parašė straipsnius apie lietuvių literatūrą prancūzų (1962) ir vokiečių (1966) enciklopediniams leidiniams. Analizavo V.[[Vincas Krėvė|Vinco Krėvės]] istorines dramas, J.[[Juozas Tumas-Vaižgantas|Juozo Tumo-Vaižganto]], [[Šatrijos Ragana|Šatrijos Raganos]], J.[[Jonas Aistis|Jono Aisčio]], V. Ramono, A.[[Antanas Vaičiulaitis|Aantano Vaičiulaičio]], K.[[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]], J.[[Juozas Grušas|Juozo Grušo]] ir kt. rašytojų kūrybą. Sukūrė istorinių dramų "Stella''„Stella Maris"Maris“'' (1947), "Žiurkių''„Žiurkių kamera"kamera“'' (1954), "Gulbės''„Gulbės giesmė"giesmė“'' (1962).
Vokiškai išleido menotyros studiją apie lietuviškus kryžius "Die Herkunft der litauischen Kreuze" (1957) ir studiją apie V. Mykolaičio-Putino poeziją "Vincas Mykolaitis-Putinas als Dichter" (1964). Lietuviškai parengė platesnį veikalo apie kryžius variantą "Lietuviški kryžiai ir koplytėlės" (1970), taip pat du stambius literatūros kritikos ir istorijos tomus „Veidai ir problemos lietuvių literatūroje“ - I t. (1973), II t. (1977).▼
 
▲Vokiškai išleido menotyros studiją apie lietuviškus kryžius "Die''„Die Herkunft der litauischen Kreuze"Kreuze“'' (1957) ir studiją apie V.[[Vincas Mykolaitis-Putinas|Vinco Mykolaičio-Putino]] poeziją "Vincas''„Vincas Mykolaitis-Putinas als Dichter"Dichter“'' (1964). Lietuviškai parengė platesnį veikalo apie kryžius variantą "Lietuviški''„Lietuviški kryžiai ir koplytėlės"koplytėlės“'' (1970), taip pat du stambius literatūros kritikos ir istorijos tomus ''„Veidai ir problemos lietuvių literatūroje“'' - I t. (1973), II t. (1977).
Mirė 1980 m. lapkričio 10 d. Miunchene. 1998 m. urna su pelenais perlaidota Kauno Petrašiūnų kapinese.▼
 
▲Mirė 1980 m. lapkričio 10 d. [[Miunchenas|Miunchene]], Vokietijoje. [[1998]] m. urna su pelenais perlaidota Kauno Petrašiūnų kapinesekapinėse.
{{biograf-stub}}▼
 
== Šaltiniai ==
[[Kategorija:Lietuvos menotyrininkai|Grinius, Jonas]]▼
<references/>
[[Kategorija:Lietuvos literatūrologai|Grinius, Jonas]]▼
 
▲{{Lt-biograf-stub}}
 
{{DEFAULTSORT:Grinius, Jonas}}
▲[[Kategorija:Lietuvos menotyrininkai|Grinius, Jonas]]
▲[[Kategorija:Lietuvos literatūrologai|Grinius, Jonas]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Grinius_(1902)"