Popiežiaus neklystamumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vikte (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Vikte (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Popiežiaus neklystamumas''' - [[Katalikų Bažnyčia|Katalikų Bažnyčios]] [[dogma]], teigianti, kad [[popiežius]], esant tam tikroms sąlygoms, yra apsaugotas nuo klaidų. Ši dogma buvo suformuluota [[Vatikano I susirinkimas|Vatikano I susirinkimo]] [[1870]] m. dogminėje konstitucijoje [[Pastor Aeternus]] i.
 
[[II Vatikano susirinkimas]] dogminėje konstitucijoje [[Lumen Gentium]] nurodė sąlygas, kurioms esant veikia popiežiaus neklystamumas, nusakė taip: „Romos vyskupas, vyskupų kolegijos vyriausiasis vadovas, esti neklaidingas, kai, vykdydamas savo pareigas kaip aukščiausias visų krikščionių ganytojas ir mokytojas, stiprinantis savo brolių tikėjimą, skelbia galutine kurią nors tikėjimo arba doros tiesą“.<ref>„Vatikano II susirinkimo nutarimai“, http://www.lcn.lt/b_dokumentai/vatikano_2s/lumen-gentium.html#s25</ref> Sąlygos, kurioms esant veikia popiežiaus neklystamumas, dar [[lotynų kalba|lotyniškai]] vadinamos ''ex cathedra'' (pažodžiui „nuo kėdės“).
 
Popiežiaus neklystamumo pasireiškimo atvejai yra gana reti. Dauguma katalikų teologų sutaria, kad popiežiaus neklystamumas pasireiškė [[1854]] m., kai [[Pijus IX]] paskelbė dogma [[Marijos nekaltasis prasidėjimas|Marijos nekaltąjį prasidėjimą]], ir [[1950]] m., kai [[Pijus XII]] paskelbė dogmą apie [[Marijos dangun ėmimas|Marijos dangun ėmimą]]. Taip pat sutariama, kad popiežiaus neklystamumas pasireiškia [[kanonizacija|kanonizuojant]] šventuosius.<ref>„Catholic Encyclopedia“, straipsnis „Infallibility“, skyrius „Scope and Object of Infallibility“ [http://www.newadvent.org/cathen/07790a.htm#IV]</ref>