Lietuvos katalikų bažnyčios kronika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Bizonas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Gretanu (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{otheruses|Kronika}}
'''Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika''' (LKB Kronika)[[pogrindis|pogrindinis]] leidinys, leistas [[Lietuva|Lietuvoje]] [[1972]]-[[1989]] m. JisPirmasis buvonumeris slaptapasirodė persiunčiamas[[1972]] įm. [[kovo 19]] d. Leido „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetu“ artimi užsienįkunigai, verčiamasseserys įvienuolės, kitaspasauliečiai kalbaskatalikai. IkiRašė apie [[1983katalikybė|katalikų]] m.persekiojimus ir [[diskriminacija|diskriminaciją]] Lietuvoje, kaitikinčiųjų buvogyvenimą suimtaskitose [[sovietų sąjunga|sovietinėse respublikose]], leidinįinformavo redagavopasaulio jovisuomenę sumanytojasapie tikrąją [[bažnyčia|Bažnyčios]] ir tikinčiųjų padėtį [[Lietuva|Lietuvoje]]. Iki[[ 1983]] m. „LKB Kroniką“ redagavo kun. [[Sigitas Tamkevičius]], SJ, vėliau perėmė kun. [[Jonas Boruta ]], SJ. Per viso17 metų išėjo apie 81 „LKB Kronikos“ numeris,. paskutinis„LKB Kronika“ [[1989]]buvo mverčiama į anglų ir kitas kalbas bei platinama daugelyje katalikiškų kraštų. [[kovo<ref> 19]]Žurnalistikos denciklopedija, Vilnius : Pradai, 1997, ISBN 9986-776-62-7 </ref>.
 
=== Ištakos ===
 
Idėją leisti periodinį pogrindžio leidinį [[1972]] metais įgyvendino vienas [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] vyskupijos veikliųjų kunigų sambūrių neoficialus vadovas kun. [[Sigitas Tamkevičius]] SJ (dabar [[Kaunas|Kauno]] arkivyskupas), kuris buvo leidinio vyriausiasis redaktorius bei jo leidimo pagrindinis koordinatorius iki jį [[1983]] metais areštavo [[KGB]]. Norėdamas, kad naujasis leidinys būtų palaimintas Bažnyčios, kun. S. Tamkevičius SJ nuvyko pas tremtinį vyskupą [[Vincentą Sladkevičių]], kuris, pritaręs sumanymui, pasiūlė leidinį pavadinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Kun. [[Jonas Boruta|J. Borutai]] SJ vadovaujant, „LKB Kronika“ buvo leidžiama iki [[1989]]-ųjų. Po to, vis stiprėjant [[KGB]] prievartai ir persekiojimams dėl „LKB Kronikos“, jos leidimas buvo nutrauktas pačių leidėjų sprendimu.
 
===Rengimas ir platinimas ===
 
„LKB Kronikos“ redagavimas buvo ne vien sunkus, bet vienas pavojingiausių užsiėmimų [[ Tarybų Sąjunga|sovietų okupuotoje Lietuvoje]]. Vyriausiasis redaktorius bei leidimo pagrindinis koordinatorius nuo žurnalo leidybos pradžios iki arešto [[1983]] metais buvo kun. [[Sigitas Tamkevičius]] SJ. Pirmąjį numerį parengti padėjo [[Petras Plumpa]], ses. [[Genovaitė Navickaitė]]. [[1975]] m. kun. S. Tamkevičiui SJ ėmė talkinti ses. [[Gerarda Elena Šuliauskaitė]], kuriai ilgus metus teko didžiulis leidinio redagavimo bei rengimo darbo krūvis. Renkant medžiagą, kurios didžiąją dalį sudarydavo sovietinės valdžios vykdomo persekiojimo faktai, taip pat dauginant bei platinant leidinį talkindavo nemažas būrys kunigų, seserų bei pasauliečių. Žurnalą dvasiškai ir finansiškai rėmė šviesiausi Lietuvos bei [[išeivijos]] dvasininkai. 9-ojo dešimtmečio pradžioje grįžusi iš [[Sibiras|Sibiro]], kur buvo kalinama šešerius metus, į „ LKB Kronikos“ bendradarbių gretas vėl įsitraukė ses. [[Nijolė Sadūnaitė]].
 
===Publikacijų turinys ===
 
„LKB Kronika“ yra išsamiausias dokumentų bei faktų apie sovietų valdžios persekiotą [[bažnyčia|Bažnyčią]] rinkinys. Nors „ LKB Kronikos“ leidyba apima 17 metų laikotarpį, joje esama medžiagos ir apie ankstesnius Bažnyčios persekiojimo faktus. Pavyzdžiui, pateikiami kai kurių Lietuvos [[vyskupija|vyskupijų]] kunigų sąrašai, nurodant nuo [[1940]] m. nužudytus, areštuotus, [[lageriuose]] mirusius ir iš jų grįžusius kunigus. Minimi taip pat ir [[1968]]–[[1969]] m. rašyti kolektyviniai kunigų kreipimaisi dėl Bažnyčios padėties.
„ LKB Kronikos“ medžiagą sudaro: kreipimaisi ir pareiškimai dėl tikinčiųjų teisių varžymo; pranešimai apie priverstinę jaunimo ateizaciją; pranešimai apie valdžios kovą prieš pačią „LKB Kroniką“, jos leidėjų bei talkininkų tardymus, kratas bei teismus; žinios iš vyskupijų pateikdavo konkrečius tikinčiųjų teisių pažeidimo faktus. Taip pat publikuojami kunigų ir tikinčiųjų pareiškimai bei kreipimaisi adresuoti tiek Bažnyčios vadovams, tiek tuometinei [[Respublika|Respublikos]] ar [[SSRS]] valdžiai. Labai daug kreipimųsi adresuota įvairioms valdžios institucijoms, reikalaujant grąžinti tikintiesiems [[Vilniaus arkikatedra|Vilniaus arkikatedrą]], [[Klaipėda|Klaipėdoje]] statyti naujas bažnyčias. Skyrelyje „Žinios iš vyskupijų“ aprašomi konkretūs tikinčiųjų [[diskriminacija|diskriminacijos]] bei persekiojimo faktai. Aprašomi atvejai, kai dėl įsitikinimų žmonės (ypač pedagogai) buvo atleidžiami iš darbo. Dažnai informuojama apie valdžios pareigūnų sunaikintus [[kryžius]] žmonių sodybose.
 
===Persekiojimai ir represijos===
 
Pagrindinė „ LKB Kroniką“ persekiojusi institucija buvo [[KGB]] – SSRS Valstybės saugumo komitetas. [[1973]] m. [[KGB]] ėmėsi likviduoti slaptas religinės literatūros spaustuves. Lapkričio mėnesį įvykdytos kratos daugiau kaip 40 asmenų butuose. Buvo suimti „LKB Kronikos“ bendradarbiai: [[Petras Plumpa]], [[Povilas Petronis]], [[Jonas Stašaitis]]. [[1974]] m. suimami [[Virgilijus Jaugelis]], [[Juozas Gražys]], [[Nijolė Sadūnaitė]], [[Antanas Patriubavičius]]. [[1983]] metais kun. [[Alfonsas Svarinskas|Alfonso Svarinsko]] teisme buvo suimtas „ LKB Kronikos“ redaktorius kun. [[Sigitas Tamkevičius]] SJ ir nuteistas 6 metams laisvės atėmimo ir 4 metams tremties. „[[1984]] m. pavasarį į Permės lagerį atvyko tardytojas J. Urbonas ir pasikvietė pokalbiui. Po kurio laiko atsisuko į mane ir pasakė: „Jūs buvote „LKB Kronikos“ redaktorius“. Tikriausiai tikėjosi, kad būdamas nuteistas, prisipažinsiu. „Ar „LKB Kronika“ jau neina?“ – paklausiau. „Eina“,- išgirdau atsakymą, kuris buvo ne mažiau brangus kaip kalinio duona. O paskui informacija nutrūko iki [[1988]] metų. Kai būdamas Sibire sužinojau, kad per pačius sunkiausius saugumo siautėjimo metus „LKB Kroniką“ išlaikė gyvą kelios seserys vienuolės ir kun. [[Jonas Boruta]] SJ. Per 17 metų [[KGB]] nesugebėjo likviduoti „LKB Kronikos“, - tai iš tiesų stebuklas, kai žinai, kiek ši represinė mašina turėjo etatinių darbuotojų ir informatorių. <ref>Kronika. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika: jubiliejinės konferencijos medžiaga, Prano Vaičaičio draugija 1998, ISBN 9986-851-17-3 </ref>.
 
==Skleidimas pasaulyje==
 
 
„LKB Kronikos“ reikšmė buvo ypač didelė užsienyje, leidinys informavo pasaulio visuomenę apie tikinčiųjų padėtį anapus [[totalitarinis režimas|totalitarinės sistemos]] uždangos. [[Lietuva|Lietuvoje]] „LKB Kronika“ dauginta palyginti nedideliais tiražais. Dėl intensyvaus [[KGB]] sekimo ir būtinos konspiracijos Lietuvoje „LKB Kronika“ negalėjo pasiekti labai plačių visuomenės sluoksnių. Vienas iš svarbiausių „ LKB Kronikos“ leidėjų uždavinių buvo perduoti naujai išleistus numerius į Vakarus ([[JAV]]), iš kur ji paplisdavo įvairiais žiniasklaidos kanalais. Sovietų okupuotos Lietuvos žmonės galėjo išgirsti „ LKB Kronikos“ informaciją, skelbiamą per laisvojo pasaulio radijo stotis. Į užsienį patekusių numerių rašiniai buvo skaitomi per „[[Amerikos balsas|Amerikos balso]], „Laisvės“, [[Vatikanas|Vatikano]] radijos stotis. Anot [[arkivyskupas|arkivyskupo]] S. Tamkevičiaus <ref>Kronika. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika: jubiliejinės konferencijos medžiaga, Prano Vaičaičio draugija 1998, ISBN 9986-851-17-3 </ref> , pirmuosius „ LKB Kronikos“ numerius jis perduodavo per [[Maskva|Maskvos]] [[disidentas|disidentus]] ([[Sergėjų Kovaliovą]], [[Aleksandrą Lavutą]], [[Tatjaną Velikanovą]], [[Glebą Jakuniną]] ir kt.) [[Čikaga|Čikagoje]] leidžiamam dienraščiui „[[Draugas]]“, vėliau Lietuvių katalikų religinės šalpos (LKRŠ) organizacijai. Kun. [[Kazimieras Pūgevičius]] nuo antrojo „ LKB Kronikos“ numerio pradėjo versti ją į anglų kalbą. Jo iniciatyva visi „ LKB Kronikos“ numeriai buvo išleisti 1000 egz. tiražu ir išsiuntinėti į [[Europa|Europą]], Šiaurės ir [[Pietų Amerika|Pietų Ameriką]] ir [[Australija|Australiją]], kur buvo susibūrę daugiau lietuvių.
 
== Šaltiniai ==
 
* [http://www.lcn.lt/paveldas2000_relig/all/c_7_1.htm Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika]
{{reflist}}
 
{{ist-stub}}