Gododinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: br, cy, de, fr, it, nl, no, pl, ru |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Image:Y Gogledd.jpg|thumb|right|300px|''Yr Hen Ogledd'' 'Senoji Šiaurė'. Šiaurinės Britanijos iki [[anglosaksai|anglosaksų]] ir [[škotai|škotų]] užkariavimo žemėlapis. Pažymėtos Gododino žemės.]]
'''Gododinas''' (angl. ''Gododdin'') - buvusi [[britai (keltai)|britų]] (viena iš [[keltai|keltų]] grupių) karalystė dabartinėse šiaurės rytų [[Anglij]]oje ir pietryčių [[Škotij]]oje, egzistavusi po [[Romos imperija|romėnų]] pasitraukimo iš [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]].
Gododinas buvo teritorijoje, žinomoje kaip ''Hen Ogledd'' 'Senoji Šiaurė'. Pavadinimas ''Gododdin'' yra šiuolaikinis [[valų kalba|valų kalbos]] žodis, kilęs iš senosios valų kalbos žodžio ''Guotodin'' iš brit. ''Votadini'', minimo lotyniškuose raštuose ir reiškusio [[votadiniai|votadinius]].
== Karalystė ==
Gododino karalystės ribos nėra žinomos. Spėjama, kad ji driekėsi nuo [[Sterlingas (sritis)|Sterlingo]] apylinkių iki [[Bryneichas|Bryneicho]] ([[Bernicija|Bernicijos]]), apėmė dabartinius [[Lotianas|Lotianą]] ir [[Škotų Sienos|Bordersą]] (Škotų Sienos) (Rytų Škotija). Vakaruose ribojosi su britų [[Stratklaido karalystė|Stratklaido karalyste]] (''Kingdom of Strathclyde''), o šiaurėje - su [[piktai|piktų]] žemėmis.
Manoma, kad vietiniai karaliai gyveno tiek Traprain Law, tiek Din Eidyne (''Din Eidyn''; [[Edinburgas]]) ir galbūt dar Din Bere (''Din Baer''; [[Danbaras]]).
Po romėnų atsitraukimo 410 m. Koilas Henas (''Coel Hen''), kuris, Dž. Moriso (''John Morris'') manymu, galėjo būti paskutinis Romos palaikomas britų kunigaikštis (''Dux Brittanniarum''), galėjo užimti šiaurinę sostinę ''Eburakas|Eburaką'' (''Eburacum''; dabar [[Jorkas]]) ir tapti valdovu, kuris atitiko Šiaurės Britanijos (čia Britanija neapima piktų žemių) [[Aukštasis karalius|aukštąjį karalių]]. Jis valdė buvusias šiaurines provincijas, galbūt apėmė ir [[votadiniai|votadinių]] žemes. Vėlėsnėje poezijoje šis rajonas žinomas kaip ''Hen Ogledd'' 'Senoji Šiaurė'. Manoma, kad po jo mirties šis valstybinis darinys ėmė skilti į dalis. Apie 470 m. dauguma votadinių žemių tapo Gododino karalyste, o pietinės žemės tarp [[Tvydas|Tvydo]] upės (''Tweed'') ir [[Tysas|Tyso]] upės (''Tees'') (maždaug atitinkančios dabartinius [[Nortumberlandas|Nortumberlandą]] ir [[Daremas|Daremą]]) sudarė [[Bryneichas|Bryneicho]] karalystę.
== Vėlesnė istorija ==
VI a. į Bryneichą įsiveržė anglai ir, užėmę jį, padarė Bernicijos karalyste. Po to anglai toliau brovėsi į šiaurę. Apie 600 m. 300 Gododino karių krito ''Catraeth'' mūšyje (manoma, ties ''Catterick'' Šiaurės Jorkšyre). Tai aprašyta britų poeto Aneirino poemoje „''Y Gododdin''“.
638 m. Din Eidyną (Edinburgą) apsiautė anglai ir, atrodo, užėmė jį, nes maždaug tuo metu Gododiną užvaldė Bernicija. Ar ankstesnieji vietiniai gyventojai buvo išstumti, ar asimiliuoti, nėra žinoma. Bernicija tapo Nortumbrija, o 954 m. buvo užimta danų karalystės [[Jorvikas|Jorviko]] (Jorkas). Netrukus po to žemės buvo prijungtos prie vieningos Anglijos, o 1018 m. Škotijos karalius Malkolmas II kraštą iki Tvydo upės prijungė prie Škotijos.
[[Kategorija:Didžiosios Britanijos istorinės valstybės]]
| |||