Bernicija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: br, cy, de, es, fr, it, nl, no, sv |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
{{inuse}}
'''Bernicija''' (angl. ''Bernicia''; [[Senoji anglų kalba|sen. angl.]] ''Beornice'') - buvusi [[anglosaksai|anglosaksų]] karalystė, VI a. įkurta senųjų anglų dabartinės pietryčių [[Škotij]]os ir šiaurryčių [[Anglij]]os žemėse.
Anglų Bernicijos teritorija apytiksliai atitinka šiuolaikines D. Britanijos [[Nortumberlandas|Nortumberlando]], [[Daremas|Daremo]], [[Bervikšyras|Bervikšyro]] ir [[Rytų Lotianas|Rytų Lotiano]] grafystes. Ji driekėsi nuo [[Fortas (upė)|Forto]] (''Forth'') upės iki [[Tysas|Tyso]] (''Tees'') upės. VII a. pradžioje ši karalystė susiliejo su pietine kaimyne [[Deira|Deiros karalyste]] ir sudarė [[Nortumbrija|Nortumbrijos karalystę]].
== Britų Bryneichas ==
Bernicija minima senojoje Velso poezijoje, Nenijaus (''Nennius'') raštuose ir kitur kaip Bryneichas (''Bryneich'') ar Brynaichas (''Brynaich''). Nėra aišku, ar šie du pavadinimai yra tiesiog [[valų kalba|vališkas]] Bernicijos pavadinimas, ar tai ankstesnės [[britai (keltai)|britų]] karalystės pavadinimas. Manoma, kad karalystės pavadinimas gali būti kilęs iš britų žodžio ''Berniccā'' 'kalnų perėjų žemė', todėl galbūt antroji hipotezė yra teisinga.
Ši britų karalystė susidarė iš žemių, kažkada buvusių pietinėmis [[votadiniai|votadinių]] žemėmis, kurios anksčiau buvo spėjamos 420 m. egzistavusios „didžiosios šiaurinės“ Koilo Heno (''Coel Hen'') karalystės dalimi. Šią spėjamą karalystę valų mokslininkai vadina ''Yr Hen Ogledd'' 'Senoji Šiaurė', jos sostinė, manoma, buvo dabartinis [[Bamburgas]] (''Bamburgh''), valų šaltiniuose vadinamas ''Din Guardi''. Netoli šios valdovų rezidencijos yra [[Lindisfarnė]]s sala (''Lindisfarne'') (vališkai vadinta ''Ynys Metcaut''), kuri tapo Bernicijos vyskupų būstine. Nėra žinoma, kada anglai užkariavo visą tą regioną, bet apie 604 m. jis jau buvo užkariautas.
Eilutė 13:
=== Bryneicho karaliai ===
Keliose senųjų valų genealogijose minimi kunigaikščiai „Šiaurės Vyrai“ (''Men of the North''), kurie galbūt buvo Bryneicho karaliai. Istorikas Džonas Morisas (''John Morris'') kėlė prielaidą, kad minimas ''Morcant Bulc'' buvo toks karalius, kadangi jis minimas kaip [[Regedas|Regedo]] (''Rheged'') karaliaus Urieno, kuris tuo metu buvo apgulęs Lindisfarnę, žudikas.
== Anglų Bernicija ==
Manoma, kad dalis Bernicijoje apsigyvenusių senųjų anglų Romos valdymo pabaigoje buvo samdiniai [[Adriano siena|Adriano sienos]] zonoje. Kiti, manoma, jūra imigravo iš [[Deira|Deiros]] (sen. angl. ''Derenrice''; ''Dere'')<ref> VI a. pradžioje'''The History of England - From the Earliest Times to the Norman Conquest''' By Thomas Hodgkin, Published by READ BOOKS, 2007, ISBN 1406708968, 9781406708967</ref>.
<br>Pirmas šaltiniuose minimas senųjų anglų karalius yra Ida (''Ida''), kuris sostą užėmė apie 547 m. Jo sūnūs daug metų kariavo su jungtinėmis gretimų britų karalysčių pajėgomis, kol šių sąjunga virto tarpusavio karu.
== Jėga suvienyta Nortumbrija ==
Idos anūkas Etelfritas (''Æthelfrith''; ''Æðelfriþ'') apie 604 m. prie savo karalystės prijungė Deirą. Jungtinę karalystę, kurią vadino Nortumbrija, jis valdė iki davo mirties 616 m., kai jį nugalėjo ir nukovė [[Rytų Anglijos karalystė|Rytų Anglijos]] karalius [[Redvaldas]] (''Rædwald of East Anglia''), kurio valdose prieglobstį rado buvusio Deiros karaliaus Elės (''Ælle'') sūnus Edvinas (''Edwin'').
<br>naujuoju Nortumbrijos karaliumi tapo buvęs tremtinys Edvinas. Manoma, kad pirmaisiais valdymo metais jis malšino buvusių Bryneicho britų, veikusių iš [[Gododinas|Gododino]] (''Gododdin'') teritorijos, pasipriešinimą. Po to jis užsiėmė piečiau buvusios [[Elmetas|Elmeto]] (''Elmet'') [[keltai|keltų]] karalystės užkariavimu. Tai sukėlė konfliktą su [[Velsas|Velsu]].
== Nuorodos ==
{{reflist}}
[[Kategorija:Didžiosios Britanijos istorinės valstybės]]
| |||