Vilniaus konferencija: Skirtumas tarp puslapio versijų

74 baitai pašalinti ,  prieš 12 metų
Anuliuotas naudotojo 67.173.75.25 (Aptarimas) darytas keitimas 1486472
(Saltinis: Adomas Juskevicius ir Jonas Maceika "Vilnius ir Jo apylinkes" isleista 1937 m. Vilniuje. Gediminas Indreika)
(Anuliuotas naudotojo 67.173.75.25 (Aptarimas) darytas keitimas 1486472)
[[1917]] m. lietuvių politinio centro okupuotoje Lietuvoje veikla sulaukė tam tikro Vokietijos paskatinimo ir paramos. Rusijoje nuvertus caro valdžios režimą, Vokietija buvo priversta labiau atsižvelgti į okupuotų kraštų tautų norus. Todėl jau [[1917]] m. gegužės pabaigoje Vokietijos karinės ir civilinės valdžios atstovai numatė steigti lietuvių patikėtinių tarybą. Lietuvių politikai išsireikalavo, kad taryba būtų steigiama sušauktoje lietuvių atstovų konferencijoje. Konferencijai organizuoti Vilniaus lietuvių grupė sukvietė Organizacinį Komitetą.
 
Šio Komiteto posėdžiuose [[1917]] m. [[rugpjūčio 1]]-4 d. dalyvavo 16 žmonių iš provincijos ir 5 – iš Vilniaus (kun. Stankevičius, S. Kairys, J. Šaulys, A. Smetona, P. Klimas). Organizacinis Komitetas priėmė ištisą eilę rezoliucijų, sudarė konferencijos narių sąrašus: po 3-5 nuo kiekvienos apskrities (apskričių tada buvo 33). Buvo atsižvelgiama, kad konferencijoje dalyvautų atstovai nuo visų luomų, srovių ir partijų. Tikrų rinkimų okupacijos sąlygomis suorganizuoti nebuvo galima, patikimi asmenys buvo parinkti ir pakviesti pagal parapijas. Dalyvauti konferencijoje galėjo tik lietuviai ar save laiką lietuviais. Vilniaus konferencija tad buvo tik lietuvių kviestinis suvažiavimas. Į konferenciją buvo sukviesta 264 žmonės, atvyko 214. Posėdžiai vyko nuo [[rugsėjo 18]] ligi 22 d. Vilniaus Miestouždarų teatro rumuose, prie Poguliankos (dabar Basanaviciaus) gatves,uz uzdaru durudurų, nedalyvaujant jokiam okupacinės valdžios atstovui. Rezoliucijos buvo priimtos beveik vienbalsiai.
 
=== Vilniaus konferencijos nutarimai ===
8 229

pakeitimai