Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 10:
ES socialinės ir ekonominės atskirties mažinimo raida tiesiogiai siejama su Europos integracijos plėtra:
'''*[[1957]] m.'''
'''*[[1958]] m.''' nuspręsta įkurti pirmuosius Struktūrinius fondus: Europos socialinį fondą ([[1958]]) bei Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondą ([[1962]]). Šie du fondai įkuriami tam, kad finansinėmis priemonėmis padėtų įgyvendinti bendras politikas.
'''*[[1975]] m.''' prie Bendrijos prisijungus Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei įkuriamas [[Europos regioninės plėtros fondas]]. Įkuriant Fondą siekiama remti regionus, kurie buvo paveikti industrinio nuosmukio, ir sukurti atsvarą gausiai finansuojamoms agrarinėms šalims. Tai pirmoji perskirstomojo pobūdžio politika, kurios tikslas yra iš turtingesnių Europos Bendrijos regionų
'''*[[1986]]-[[1987]]''' [[Ispanija]] ir [[Portugalija]] įstoja į Bendriją. Siekiant padėti šalims senbuvėms – pietiniams Prancūzijos regionams, Italijai bei Graikijai – atlaikyti konkurenciją, kylančią iš naujų narių, įsteigiamos integruotos Viduržiemio jūros šalių programos. Pirmą sykį Bendrijoje atsiranda daugiametis koordinuotų plėtros veiksmų planas. Per [[1986]]-[[1992]] metus šiame regione planuojama investuoti beveik 6,6 mln. eurų. 1986 metais nusprendus kurti vieningą rinką pietinėms Europos valstybėms įvedami tam tikri apribojimai, ko pasėkoje [[1987]] metais pasirašytame Vieningos Europos akte atsiranda naujas skyrius – Ekonominė ir socialinė sanglauda. Jame išdėstoma mintis, kad mažiau išsivysčiusios Bendrijos šalys turi atlaikyti iššūkius, kylančius dėl Bendros rinkos kūrimo, ir regionų išsivystymo skirtumų mažinimas susiejamas su konkrečia struktūrine politika bei teikiama ekonomine pagalba.
'''*[[1988]] m.''' Žakui Delorui inicijavus valstybių ir jų vyriausybių vadovai priima veiksmų planą, kuriuo ketinama padvigubinti Struktūrinių fondų (tuo metu vadinamų Solidarumo fondų) išteklius iki [[1993]] metų.
'''*[[1989]]-aisiais''' pradedama pirmoji Struktūrinių fondų reforma, kuria siekiama užtvirtinti daugiamečio programavimo principą, tiksliai suformuluoti prioritetinius plėtros tikslus ir paskatinti bendradarbiavimą tarp šalių narių bei ekonominių ir socialinių veikėjų. Reformos dėka įvedamas struktūrinių fondų paskirstymo principas, kuris padėjo formuoti Bendrijos lygmens sanglaudos politiką. Nuo 1989 m. įgyvendinama PHARE programa papildoma Pasirengimo narystei struktūrinės politikos programa (ISPA) ir Specialiąja žemės ūkio ir kaimo plėtros programa (SAPARD), kuriomis siekiama skatinti Vidurio ir Rytų Europos šalių kandidačių vystymąsi.
'''*[[1992]] m.''' valstybių ir vyriausybių vadovai sutaria Bendrijos struktūrinę paramą atsiliekantiems regionams dar padvigubinti iki [[1999]] metų. Įkuriamas Sanglaudos fondas
'''*[[1993]] m.''' pasirašoma [[Mastrichto sutartis]], kurioje ekonominė ir socialinė sanglauda apibrėžiama kaip prioritetinis Sąjungos tikslas ir jam įgyvendinti numatoma skirti apie ketvirtadalį Sąjungos biudžeto. Greta Struktūrinių fondų sukuriama nauja Europos žvejybos orientavimo fi nansinė priemonė.
'''*[[1995]]''' prie ES prisijungus Suomijai bei Švedijai iš Sanglaudos fondų imama teikti paramą menkai apgyvendintoms teritorijoms naujose narėse.
Eilutė 30:
'''*[[1999]] m.''' kovo mėn. 24-25 d. Berlyne ES valstybių bei vyriausybių vadovai sutaria dėl antros Struktūrinių fondų reformos. Susitikime suformuluojami trys nauji ES struktūrinės paramos tikslai, kuriais siekiama skiriamus išteklius efektyviau naudoti padedant atsiliekantiems regionams bei socialinėms grupėms. Šiuo laikotarpiu struktūriniams fondams skiriama apie 35 proc. ES biudžeto.
'''*[[2000]]-[[2001]] m.''' Berlyno Europos Vadovų Taryba (2000 m. kovo mėn.) patvirtina strategiją, orientuotą į užimtumą, kuria siekiama paversti Sąjungą „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje“ iki 2010 m. Giotenburgo Taryba (2001 m. birželio mėn.) papildė šią strategiją, susiedama ją su subalansuota plėtra.
'''*[[2002]]''' Kopenhagos Europos Vadovų Taryba (2002 m. gruodžio mėn.) priima susitarimą dėl dešimties naujų valstybių narių stojimo į Sąjungą sąlygų.
'''*[[2004]]''' gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojo Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija ir Vengrija;
'''*[[2005]]''' Europos Vadovų Taryba sutarė dėl 2007–2013 m. ES biudžeto. Sanglaudos politikai skirta 347,410 mlrd. EUR (esamomis kainomis).
'''*[[2006]]''' gegužės 17 d. ES Taryba, Parlamentas ir Komisija pasirašė susitarimą dėl 2007–2013 m. biudžeto. Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo 2007–2013 m. struktūrinių fondų reglamentai. Taryba priėmė Bendrijos sanglaudos politikos strategines gaires, kuriomis grindžiama naujoji politika ir kuriose apibrėžiami 2007–2013 m. principai bei prioritetai.
| |||