Antanas Vaičius (1926): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žiedas (aptarimas | indėlis)
Anuliuotas naudotojo 85.206.239.207 (Aptarimas) darytas keitimas 1481686
Eilutė 8:
 
[[Kategorija:Lietuvos vyskupai|Vaičius, Antanas]]
 
 
Vyskupas Antanas Vaičius gimė 1926 m. balandžio 5 d. Šačių parapijos Geidučių kaime (Skuodo r.) tradicijas išlaikiusioje ūkininkų šeimoje, kurioje dar augo keturios seserys ir vienas brolis. 1934-1938 m. m. mokėsi už 3 km. buvusioje Šačių pradžios mokykloje, 1938-1940 m. 5-tą ir 6-tą skyrių lankė Mosėdžio pradžios mokykloje, 1940-1943 m. mokėsi Skuodo gimnazijoje. Nors vaikystėje svajojo būti Lietuvos kariuomenės karininku, tačiau kai tik galėjo, 1943 m. išvyko studijuoti Telšių kunigų seminarijon. Sovietų valdžiai 1946 m. ją uždarius tuoj persikėlė į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Vyskupo Kazimiero Paltaroko kunigu įšventintas 1950 m. rugsėjo 24d.
 
Vysk. A. Vaičiui teko dirbti įvairiose Telšių vyskupijos parapijose: 1951-1952m. Plungės vikaru, 1952-1954m. Klaipėdos vikaru, dviem atvejais (1953 ir 1954m.) tenai ėjo klebono pareigas, 1954-1959m. Žygaičių (Tauragės r.), 1959-1962m. Salantų (Kretingos r.), 1962-1965m. Lauko Sodos (Telšių r.) klebonu, 1965-1973m. Akmenės klebonu ir Viekšnių dekanato vicedekanu, 1973-1975m. Telšių Katedros klebonu ir Telšių vyskupijos kurijos kancleriu. 1975 m. spalio 3d. išrinktas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros kapituliniu vikaru, 1982 m. liepos 5d. nominuotas tituliniu Sulekto vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros apaštaliniu administratoriumi. Kauno arkikatedroje bazilikoje vyskupo Liudviko Pavilionio, asistuojant vyskupams Julijonui Steponavičiui, Vincentui Sladkevičiui ir Romualdui Krikščiūnui, 1982 m. liepos 25d. konsekruotas vyskupu. Nuo 1989m. vyskupas ordinaras.
 
Vysk. A. Vaičius švelniu ir taktišku elgesiu mokėjo sugyventi su visais, ypač dėmesingas buvusiems gimnazijos mokslo draugams. O gindamas tikėjimo ir Bažnyčios dalykus sovietmečiu buvo principingas. Kai buvo paskirtas Salantų klebonu, buvęs agitatorius, kompartijos Kretingos rajono sekretorius pakvietė jį į to komiteto posėdį ir ėmė diskutuoti tikėjimo klausimais. A. Vaičius taip vykusiai atsikirsdavo, kad sekretorius neapsikęsdamas išbėgo iš kabineto, o likę komiteto nariai ėmė šypsotis. Anuo metu ne sykį buvo šantažuojamas sovietinio saugumo. Tačiau jis nujausdavo saugumiečių kėslus, tuoj duodavo suprasti, kieno jie yra atsiųsti, tokiu būdu atsikratydavo galimų kaltinimų, esą žinojęs apie netinkamą veiklą, tačiau nepranešęs.
 
Dirbdamas vikaru ir klebonu ypač rūpinosi jaunimu ir vaikais, o būdamas klebonu organizavo bažnyčių remontus, pats dirbdamas kartu su darbininkais. Ankstesnės vietos parapijiečiai jo neužmiršdavo – aplankydavo, kad ir nukeltą į tolimą vyskupijos kampą.
 
Būdamas vyskupu A. Vaičius ėjo įvairias pareigas: 1986-1999 Dvasininkijos kongregacijos narys, 1988-1993 m. Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko pavaduotojas, buvo Kunigų gyvenimo ir pašaukimų komisijos pirmininku ir Visuomenės informavimo priemonių komisijos narys. 1989 m. atkūrė Telšių kunigų seminariją, iš kurios įšventino 66 auklėtinius. Iš viso yra įšventinęs 111 kunigų. 1994 m. atkūrė Telšių mažąją kunigų seminariją. 1997 m. vyskupui buvo suteiktas Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas, 1998 m. apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu.
 
2001 metais vyskupas Antanas Vaičius, sulaukęs 75 metų amžiaus, pagal bažnytinės teisės nuostatus įteikė Popiežiui atsistatydinimo raštą. Tuometinis Popiežius Jonas Paulius II priėmė jo atsistatydinimą ir paskyrė laikinai valdyti Telšių vyskupiją, kol bus paskirtas naujas vyskupas. 2002 metų sausio mėn. 5 d. popiežius Jonas Paulius paskyrė naują Telšių vyskupą dr. Joną Borutą SJ ir vyskupas Antanas Vaičius išėjo į tikrai užtarnautą poilsį, tapo Telšių vyskupu emeritu, tačiau gyvai besidominčiu Lietuvos religiniu, kultūriniu ir visuomeniniu gyvenimu.
 
Mirė 2008-11-25 Telšių apskrities ligoninėje.
 
Juozas Ambrazevičius savo knygoje „Lietuvos rašytojai“, išleistoje 1938 m. Kaune, rašė apie vyskupą Motiejų Valančių: „ /.../ jėga veržės į dangų su visais ganomaisiais: priimk, Viešpatie, visus, be jų dangus man nebūtų mielas... Viešpatie, ne tik tuos, kurie eina sykiu su manim, bet ir tuos, kurie dar iš paskos ateis“. Šie žodžiai labai tinka ir velioniui vyskupui Antanui Vaičiui.
 
 
 
[[bat-smg:Antanas Vaičius]]