Vilniaus vyskupija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Dlugošas]] nurodo, kad 1387 m. Jogaila pastatė ir aprūpino 7 parapines bažnyčias: [[Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Ukmergės]], [[Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Maišiagalos]], [[Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia|Nemenčinės]], [[Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia|Medininkų]], [[Krėva|Krėvos]], Obolcų (Vitebsko apskr.) ir Hainos (Minsko apskr.). Lietuviai buvo krikštijami [[1387]] m. vasarą. [[1388]] m. [[kovo 12]] d. popiežius [[Urbonas VI]] Poznanės vyskupą [[Dobrogostas|Dobrogostą]] įpareigojo kanoniškai sutvarkyti '''Vilniaus vyskupijos''' įsteigimą. [[Dobrogostas]] atvykęs į Vilnių pastatytai bažnyčiai suteikė katedros titulą ir pirmuoju Vilniaus vyskupu paskyrė pranciškoną [[Andrius (vyskupas)|Andrių]]. Vyskupija priskirta prie Gnezno arkivyskupijos. Sudaryta kapitula iš 2 prelatų ir 10 kanauninkų. [[1435]] m. įsteigtos arkidiakono, [[1444]] m. – kustodo, [[1522]] m. – scholastiko ir kantoriaus prelatūros.

 

 

Nuo [[1639]] m. baltarusiškajai vyskupijos daliai irgi skiriamas sufraganas. Dažnai sufraganai būdavo ir kitų vyskupijų tituliniai vyskupai. [[1772]] m. įsteigta [[Trakai|Trakų]], [[1795]] m. – [[Kuršas|Kuršo]] sufraganijos. Kapitulos nariai turėjo savo padėjėjus su prelato ar kanauninko koadjutoriaus (padėjėjo) titulu. Jie atstovaudavo prelatams ar kanauninkams, nereziduojantiems (neturintiems savo būstinės) katedroje, dalyvaudavo kapitulos posėdžiuose. XVIII a. buvo 15 koadjutorių. Be to, katedroje buvo 18 vikarų, kurie sudarė vikarų kolegiją ir turėjo savo statutą, 1653 m. patvirtintą vyskupo [[Jurgis Tiškevičius|Jurgio Tiškevičiaus]]. Be septynių [[1387]] m. [[Jogaila|Jogailos]] statytų bažnyčių, XIV a. pabaigoje Vilniuje buvo mažiausiai dar 4. Katalikų šventovės jau stovėjo [[Ašmena|Ašmenoje]], Bistryčioje, [[Lyda|Lydoje]], [[Merkinės Švč. Mergelis Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Merkinėje]], [[Naugardukas|Naugarduke]]. [[Vytautas|Vytauto]] ir [[Jogailos]] laikais iki [[1430]] m. Vilniaus vyskupijoje pastatytos 27 katalikų bažnyčios. [[1431]] – [[1500]] m. funduotos dar 34. 1555 m. minimas vyskupijos administracinis vienetas – dekanatas. Vilniaus vyskupija apėmė beveik visą [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę]], išskyrus Žemaičių seniūniją ir Trakų vaivadijos Upytės apskrities dalį – Trakų, Vilniaus, Vitebsko, Polocko, Minsko, Naugarduko, Mstislavlio, Smolensko vaivadijas ir dalį Bresto vaivadijos.