1918 m. gruodžio 4 d. lietuviškosios RKP(b) sekcijos [[Maskva|Maskvoje]] centrinis biuras nusprendė sukurti laikinąją Lietuvos revoliucinę vyriausybę. [[Gruodžio 8]] d. buvo suformuota Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė vadovaujama [[Vincas Mickevičius-Kapsukas|Vinco Mickevičiaus KapsukoKapšelio]]. 1918 m. [[gruodžio 16]] – [[1919]] m. [[sausio 7]] d. ši vyriausybė buvo įsikūrusi Raudonosios armijos užimtame [[Daugpilis|Daugpilyje]]. Gruodžio 16 d. Laikinoji revoliucinė vyriausybė paskelbė [[manifestas|manifestą]], kuriuo paskelbė vokiečių okupacinės kariuomenės valdžios panaikinimą, Lietuvos Tarybos paleidimą, valdžios perėjimą darbininkų deputatų taryboms bei Lietuvos Tarybų Respublikos įkūrimą. Tuo pačiu metu, [[gruodžio 15]] d. tarybų valdžią Vilniuje paskelbė [[Pranas Eidukevičius|Prano Eidukevičiaus]] vadovaujama Vilniaus darbininkų deputatų taryba; gruodžio 16 d. komunistai, Bundo nariai ir kairieji socialdemokratai surengė demonstraciją ir mitingą palaikantį Raudonąją armiją ir komunistų valdžią; [[gruodžio 18]] d. Vilniaus tarybos manifestas išleistas žydų, lietuvių, lenkų ir rusų kalba. Gruodžio 16-19 dienomis komunistų demonstracijos organizuotos ir kituose Lietuvos miestuose; kai kuriose gyvenvietėse taip pat kūrėsi darbininkų deputatų tarybos, kurios, kaip taisyklė, realios valdžios neturėjo. 1918 m. [[gruodžio 22]] d. Tarybų Rusijos [[sovnarkomas]] pripažino Lietuvos Tarybų Respubliką (kartu su Tarybų Latvija). 1918 m. gruodį – 1919 m. sausį raudonieji užėmė didžiąją Lietuvos dalį, iš kurios buvo išvesta vokiečių kariuomenė. Anksčiau sukurtos tarybos buvo išvaikytos ir sukurti revoliuciniai komitetai. [[Sausio 5]] d. Raudonoji armija užėmė [[Vilnius|Vilnių]], į kurį persikėlė ir Vinco Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybė.
