Vikipedija

Kaizerinė Lietuvos okupacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Atlantas (aptarimas | indėlis)
32 132 keitimai
S +vidinės nuorodos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Kaizerinė Lietuvos okupacija''' - [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu ([[1915]] - [[1918]] m.) vykusi [[Lietuva|Lietuvos]] okupacija.
'''Kaizerinė Lietuvos okupacija''' - [[pirmasis pasaulinis karas|pirmojo pasaulinio karo]] metu (1915-1918 metais) vykusi [[Lietuva|Lietuvos]] okupacija. 1915 metų liepą vokiečių kariuomenė užėmė [[Šiauliai|Šiaulius]], [[Panevėžys|Panevėžį]], vėliau [[Kaunas|Kauną]] ir [[Vilnius|Vilnių]] ir sudarė [[Oberostas|Oberostą]] - karinį administracinį vienetą okupuotoje [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] teritorijoje. Oberosto vadovas - [[Vokietija|Vokietijos]] vyriausiasis Rytų fronto vadas, teritorija suksirstyta į 6 vokiečių karoinės valdybos viršininkų valdomas sritis (becirkus):▼
*Kuršo
*Lietuvos▼
*Suvalkų
*Vilniaus▼
*Bialistoko▼
*Gardino
Sritys suskirstytos į apskritis, kurių ribos kelis kart keitėsi. Nuo 1916 gegužės Suvalkų ir Vilniaus sritys apjungtos, 1917 metų kovo 15 ši sritis prijungta prie Lietuvos srities, sudarant Lietuvos karinę valdybą, prie kurios 1918 metų sausį prijungta ir Bialistoko-Gardino sritis.▼
 
▲'''Kaizerinė Lietuvos okupacija''' - [[pirmasis pasaulinis karas|pirmojo pasaulinio karo]] metu (1915-1918 metais) vykusi [[Lietuva|Lietuvos]] okupacijam. 1915 metų liepą vokiečių kariuomenė užėmė [[Šiauliai|Šiaulius]], [[Panevėžys|Panevėžį]], vėliau [[Kaunas|Kauną]] ir [[Vilnius|Vilnių]] ir sudarė [[Oberostas|Oberostą]] - karinį administracinį vienetą okupuotoje [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] teritorijoje. Oberosto vadovas - [[Vokietija|Vokietijos]] vyriausiasis [[Rytai|Rytų]] fronto vadas,. teritorijaTeritorija suksirstyta į 6 vokiečių karoinėskarinės valdybos viršininkų valdomas sritis (becirkus):
Oberoste nuo 1916 metų birželio teismuose vartojama tik vokiečių kalba, vietos gyventojams drausta dalyvauti administracinių įstaigų darbe, atimtos politinės teisės bei laisvės, suvaržyta teisė į nekilnojamąjį turtą. Valstiečiams nustatytos didelės maisto produktų pristatymo normos, įvestas pagalvės mokestis 15-60 metų gyventojams, žemės mokestis valstiečiams, taip pat degtukų, druskos, sacharino, šunų, tiltų ir kiti mokesčiai - netiesioginiai mokesčiai 4 kart viršijo tiesioginius. Lietuvos ūkiu buvo remiama Vokietijos ekonomika, išlaikoma Rytų fronto kariuomenė.▼
 
* [[Kuršas|Kuršo]]
Okupacijos metu padaugėjo infekcijų, padidėjo mirtingumas, nemažai vyrų suvaryta į priverčiamųjų darbų batalionus, dalis išvežta į Vokietiją. Masiškai buvo kertami miškai, pramonė dirbo tik vokiečių reikmėms, pradėtas gyventoju vokietinimas.▼
▲* Lietuvos
* [[Suvalkai|Suvalkų]]
▲* Vilniaus
▲* [[Balstogė|Bialistoko]]
* [[Gardinas|Gardino]]
 
▲Sritys suskirstytos į apskritis, kurių ribos kelis kartkeliskart keitėsi. Nuo [[1916]] m. gegužės Suvalkų ir Vilniaus sritys apjungtos, [[1917]] metųm. [[kovo 15]] d. ši sritis prijungta prie Lietuvos srities, sudarant Lietuvos karinę valdybą, prie kurios 1918 metųm. sausį prijungta ir Bialistoko - Gardino sritis.
Vokietijoje plintant revoliuciniam judėjimui, kaizerinė valdžia pradėjo silpnėti, vokiečiai inicijavo Lietuvos krašto tarybos (vėliau [[Lietuvos taryba]]) rinkimus, lietuviai pradėjo siekti savivaldos, 1918 metų [[vasario 18]] dieną paskelbė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Aktą]]. Po Vokietijoje įvykusios Lapkričio revoliucijos ir Vokietijos kapituliavimo, vokiečių kariuomenės daliniai dar kurį laiką liko Lietuvos teritorijoje. Okupacijos tąsa - [[bermontininkai|bermontininkų]] avantiūra 1919 metų rudenį.▼
 
▲Oberoste nuo 1916 metųm. birželio teismuose vartojama tik [[vokiečių kalba]], vietos gyventojams drausta dalyvauti administracinių įstaigų darbe, atimtos politinės teisės bei laisvės, suvaržyta [[teisė]] į nekilnojamąjį turtą. Valstiečiams nustatytos didelės maisto produktų pristatymo normos, įvestas pagalvės mokestis 15 - 60 metų gyventojams, žemės mokestis valstiečiams, taip pat [[degtukai|degtukų]], [[druska|druskos]], [[sacharinas|sacharino]], [[šuo|šunų]], tiltų ir kiti mokesčiai - netiesioginiai mokesčiai 4 kartkartus viršijo tiesioginius. Lietuvos ūkiu buvo remiama Vokietijos [[ekonomika]], išlaikoma Rytų fronto kariuomenė.
 
▲Okupacijos metu padaugėjo [[infekcija|infekcijų]], padidėjo mirtingumas, nemažai vyrų suvaryta į priverčiamųjų darbų batalionus, dalis išvežta į Vokietiją. Masiškai buvo kertami miškai, [[pramonė]] dirbo tik vokiečių reikmėms, pradėtas gyventojugyventojų vokietinimas.
 
▲Vokietijoje, plintant [[revoliucija|revoliuciniam]] judėjimui, kaizerinė valdžia pradėjo silpnėti,. vokiečiai[[Vokiečiai]] inicijavo Lietuvos krašto tarybos (vėliau - [[Lietuvos taryba|Lietuvos tarybos]]) rinkimus, [[lietuviai]] pradėjoėmė siekti savivaldos,. 1918 metųm. [[vasario 1816]] dienąd. paskelbėpaskelbtas [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Aktą]]. Po Vokietijoje įvykusios Lapkričio revoliucijos ir Vokietijos kapituliavimo, vokiečių kariuomenės daliniai dar kurį laiką liko Lietuvos teritorijoje. Okupacijos tąsa - [[bermontininkai|bermontininkų]] avantiūra 1919 metų rudenį.
 
Po Vokietijoje įvykusios [[Lapkričio revoliucija|Lapkričio revoliucijos]] ir Vokietijos kapituliavimo, vokiečių kariuomenės daliniai dar kurį laiką liko Lietuvos teritorijoje. Okupacijos tąsa - [[bermontininkai|bermontininkų]] avantiūra [[1919]] m. rudenį.
 
[[Category:Lietuvos istorija]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Kaizerinė_Lietuvos_okupacija"