'''Michaelis Endė''' , gimė{{vok|'''Michael Ende'''}} (g. [[1929]] m. [[lapkričio 22 ]] d. Garmiš-Partenkirchene , ([[Vokietija )|Vokietijoje]] dainininko siurrelisto Edgaro Endės šeimoje. Rašytojas mirė- [[1995]] m. [[rugpjūčio 28 ]] d. netoli [[Štugartas|Štugarto ]]) - vokiečių rašytojas. ▼{{kontekstas}}
{{tvarkyti}}
{{gcheck}}
▲'''Michaelis Endė''' gimė [[1929]] m. lapkričio 22 d. Garmiš-Partenkirchene (Vokietija) dainininko siurrelisto Edgaro Endės šeimoje. Rašytojas mirė [[1995]] m. rugpjūčio 28 d. netoli Štugarto.
==Gyvenimas ir kūryba==
''Michael Ende'' gimė dainininko siurrelisto Edgaro Endės šeimoje. Vaikystę praleido [[Miunchenas|Miunchene]]. [[1945]] m. buvo pašauktas į kariuomenę, tačiau iš jos dezertyravo. Mokėsi gimnazijoje, paskutiniais mokslo metais persikėlė į Štutgartą.
Jis niekada savęs nelaikė vaikiškų knygų autoriumi: "Aš rašau ne vaikams, man labiau rūpi poezijos galimybės. Jei būčiau dailininkas, tapyčiau kaip Šagalas". Michaelis Endė savo vaikystę praleido Miunchene. [[1945]] m. buvo pašauktas į kariuomenę, tačiau iš jos dezertyravo. Mokėsi gimnazijoje, paskutiniais mokslo metais persikėlė į Štutgartą. Nuo [[1948]] iki [[1950]] m. lankė Oto Falkenbergo mokyklą Miunchene, vėliau buvo pakviestas į Šlezvigo-Holšteino žemės teatrą Rendsburge. Grįžęs į Miuncheną, rašė skečus ir šonsonus kabaretams. Nuo [[1954]] iki [[1962]] m. dirbo kino kritiku Bavarijos radijuje. Be tatrinės veiklos, Michaelis Endė parašė knygą "[[Džimas Knofas ir mašininstas Lukas]]", davusia pradžią literatūrinei karjerai. Knyga labai greitai išpopuliarėjo, buvo išversta į daug užsienio kalbų ir apdovanota Vokietijos vaikų knygos premija. [[1970]] m. Endė su žmona aktore Ingeborga Holfman persikėlė į Romos priemestį ir tapo laisvu rašytoju. Už kitą knygą "[[Momo]]", autorius gavo Vokietijos jaunimo knygos premiją. Mirus žmonai, Endė [[1985]] m. sugrįžo į Miuncheną, o [[1989]] m. vedė Mariką Sato, kuri "[[Begalinė istorija|Begalinę istoriją]]" išvertė į japonų kalbą. Be kitų kūrinių - apsakymų, eilėrasčių, pjesių ir operų - Michaelio Endės apsakymų rinkiniai "[[Veidrodis veidrodyje. Labirintas]]" suleukė didelio dėmesio.
Nuo [[1948]] iki [[1950]] m. lankė Oto Falkenbergo mokyklą Miunchene, vėliau buvo pakviestas į Šlezvigo-Holšteino žemės teatrą Rendsburge. Grįžęs į Miuncheną, rašė skečus ir šonsonus kabaretams. Nuo [[1954]] iki [[1962]] m. dirbo kino kritiku Bavarijos radijuje. Be teatrinės veiklos, Michaelis Endė parašė knygą „[[Džimas Knofas ir mašininstas Lukas]]", davusia pradžią literatūrinei karjerai. Knyga labai greitai išpopuliarėjo, buvo išversta į daug užsienio kalbų ir apdovanota Vokietijos vaikų knygos premija.
[[1970]] m. M. Endė su žmona aktore Ingeborga Holfman persikėlė į [[Roma|Romos]] priemestį ir tapo laisvu rašytoju. Už kitą knygą „[Momo", autorius gavo Vokietijos jaunimo knygos premiją. Mirus žmonai, Endė [[1985]] m. sugrįžo į Miuncheną, o [[1989]] m. vedė Mariką Sato, kuri „Begalinę istoriją" išvertė į [[japonų kalba|japonų kalbą]].
Be kitų kūrinių - apsakymų, eilėrasčių, pjesių ir operų - Michaelio Endės apsakymų rinkiniai "[[Veidrodis veidrodyje. Labirintas]]" suleukė didelio dėmesio. Kaip rašytojas savęs nelaikė vaikiškų knygų autoriumi: „Aš rašau ne vaikams, man labiau rūpi poezijos galimybės. Jei būčiau [[dailininkas]], tapyčiau kaip [[Šagalas]]".
* [[1960]] ''[[Jim Knopf und Lukas der Lokomotivführer]]'' '''"[[Džimas Knofas ir mašininstas Lukas]]" '''
* [[19621960]] ''[[Jim Knopf und dieLukas Wildeder Dreizehn]]Lokomotivführer'', '''"Džimas Knofas ir mašininstas Lukas" '''
* [[19671962]] ''[[DieJim Spielverderber]]Knopf und die Wilde Dreizehn''
* [[19721967]] ''Die Spielverderber''
* [[1972]] ''Tranquilla Trampeltreu die beharrliche Schildkröte]]''
* [[1973]] ''[[Momo]]''
* [[1975]] ''[[Das Kleine Lumpenkasperle]]''
* [[1978]] ''[[Das Traumfresserchen]]''
* [[1978]] ''[[Lirum Larum Willi Warum: Eine lustige Unsinngeschichte für kleine Warumfrager]]''
* [[1979]] ''[[Die unendliche Geschichte: Von A bis Z]]''
* [[1981]] ''[[Der Lindwurm und der Schmetterling oder Der seltsame Tausch]]''
* [[1982]] ''[[Die zerstreute Brillenschlange]]''
* [[1982]] ''[[Die Schattennähmaschine]]''
* [[1982]] ''[[Das Gauklermärchen]]''
* [[1982]] ''[[Phantasie/Kultur/Politik: Protokoll eines Gesprächs]]''
* [[1982]] ''[[Die Ballade von Norbert Nackendick; oder das nackte Nashom]]''
* [[1984]] ''[[Norbert Nackendick; oder das nackte Nashom]]''
* [[1984]] ''[[Der Spiegel im Spiegel]]'' '''"[[Veidrodis veidrodyje. Labirintas]]"'''
* [[1984]] ''[[Filemon Faltenreich]]''
* [[1984]] ''[[Der Goggolori]]''
* [[1985]] ''[[Archäologie der Dunkelheit]]''
* [[1986]] ''[[Trödelmarkt der Träume: Mitternachtslieder und leise Balladen]]''
* [[1988]] ''[[Die Jagd nach dem Schlarg]]''
* [[1989]] ''[[Der satanarchäolügenialkohöllische Wunschpunsch]]''
* [[1989]] ''[[Die Vollmondlegende]]''
* [[1990]] ''[[Die Geschichte von der Schüssel und vom Löffel]]''
* [[1992]] ''[[Das Gefängnis der Freiheit]]''
* [[1992]] ''[[Der lange Weg nach Santa Cruz]]''
* [[1993]] ''[[Der Teddy und die Tiere]]''
* [[1993]] ''[[Wrote the libretto for the opera]]''
* [[1998]] ''[[Der Niemandsgarten]]''
| 