17:59, 19 lapkričio 2005 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai S pav. ← Prieš tai darytas keitimas		11:18, 29 gruodžio 2005 versija taisyti anuliuoti Knutux (aptarimas \| indėlis) 49 775 keitimai iw; įstatymo žymė Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: '''Aukštoji [[mokykla]]''' yra [[studijos\|studijų]] ir [[mokslo įstaiga]], rengianti specialistus su [[aukštasis išsilavinimas\|aukštuoju išsilavinimu]] ([[universitetas]], [[akademija]]). {{įstatymas}} ==Aukštųjų mokyklų tipai== Aukštosios mokyklos Lietuvoje yra dviejų tipų - universitetai ir kolegijos. eilutė 31 ⟶ 32: Aukštosios mokyklos statutas (toliau – statutas) yra aukštosios mokyklos veiklą reglamentuojantis teisės aktas. Aukštosios mokyklos statute turi būti nurodyta: 1)# aukštosios mokyklos pavadinimas, steigėjas, buveinės adresas; 2)# tikslai, uždaviniai ir veiklos sritys; 3)# struktūra ir jos keitimo tvarka; 4)# savivaldos institucijų sudarymo ir veiklos organizavimo tvarka, teisės, pareigos ir funkcijos; 5)# padalinių paskirtis ir jų kompetencija; 6)# aukštosios mokyklos ir jos padalinių vadovų rinkimo ar skyrimo tvarka, jų pareigos ir funkcijos; 7)# dėstytojų ir mokslo darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė; 8)# studentų teisės ir jų įgyvendinimo priemonės; 9)# studentų pareigos, drausminių nuobaudų skyrimo studentams tvarka; ~~10)~~# ginčų tarp administracijos ir kitų darbuotojų bei studentų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarka; ~~11)~~# lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka; ~~12)~~# statuto priėmimo ir keitimo tvarka. Statute gali būti reglamentuojami ir kiti aukštosios mokyklos veiklos klausimai. eilutė 69 ⟶ 70: ==Dėstomoji kalba== LR Aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis galima dėstyti, kai: 1)# studijų programos turinys siejamas su kita kalba; 2)# paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio organizacijų specialistai; 3)# to reikia dėl studijų tarptautinių mainų. ==Aukštosios mokyklos turtas== 1.# Aukštosios mokyklos turtą sudaro nuosavybės teise turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autoriaus teisių) bei kitas teisėtai įgytas turtas. 2.# Valstybinės aukštosios mokyklos joms perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Jų teises ir pareigas, valdant ir naudojant valstybės turtą bei juo disponuojant, nustato šis ir kiti įstatymai. Turtą, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, valstybinė aukštoji mokykla valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal Civilinio kodekso ir kitų įstatymų normas, nepažeisdama kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka.▼ 3.# Nevalstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės ir savivaldybės turtas gali būti perduotas panaudos teise įstatymų nustatyta tvarka.▼ ▲2. Valstybinės aukštosios mokyklos joms perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Jų teises ir pareigas, valdant ir naudojant valstybės turtą bei juo disponuojant, nustato šis ir kiti įstatymai. Turtą, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, valstybinė aukštoji mokykla valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal Civilinio kodekso ir kitų įstatymų normas, nepažeisdama kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka. 4.# Universitetai naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Valstybinė žemė valstybiniams universitetams suteikiama naudoti neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti valstybinių universitetų teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi universiteto senato sutikimą. Jei universiteto senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas.▼ 5.# Universitetų teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto asmens leidimo.▼ ▲3. Nevalstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės ir savivaldybės turtas gali būti perduotas panaudos teise įstatymų nustatyta tvarka. ▲4. Universitetai naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Valstybinė žemė valstybiniams universitetams suteikiama naudoti neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti valstybinių universitetų teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi universiteto senato sutikimą. Jei universiteto senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas. ▲5. Universitetų teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto asmens leidimo. ==Aukštųjų mokyklų ir studijų programų registrai== eilutė 93 ⟶ 90: ===Aukštųjų mokyklų steigimo sąlygos=== 1.# Aukštoji mokykla gali būti steigiama, jei yra materialinė bazė ir kitos šiame įstatyme nustatytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinių tyrimų ir (ar) meninės veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų kvalifikacijų reikalavimams tenkinti. 2.# Priimant sprendimą steigti aukštąją mokyklą, būtina turėti Vyriausybės įgaliotų institucijų išvadas, patvirtinančias, kad steigiamosios mokyklos materialinė bazė atitinka sveikatos apsaugos ir darbo saugumo reikalavimus.▼ 3.# Valstybinis universitetas steigiamas tik universiteto padalinio, veikiančios aukštosios mokyklos ar kelių veikiančių aukštųjų mokyklų reorganizavimo būdu.▼ ▲2. Priimant sprendimą steigti aukštąją mokyklą, būtina turėti Vyriausybės įgaliotų institucijų išvadas, patvirtinančias, kad steigiamosios mokyklos materialinė bazė atitinka sveikatos apsaugos ir darbo saugumo reikalavimus. 4.# Nevalstybinę aukštąją mokyklą ar užsienio šalies aukštosios mokyklos filialą gali steigti tik juridinis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybines aukštąsias mokyklas), turintis materialinę bazę, būtiną aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti, ir Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą vykdyti studijas. Ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei išvadą dėl leidimo steigti aukštąją mokyklą išdavimo arba informuoja pareiškėjus apie neigiamo sprendimo priėmimo priežastis.▼ 4.# Nevalstybinę aukštąją mokyklą ar užsienio aukštosios mokyklos filialą gali steigti tik juridinis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybines aukštąsias mokyklas), turintis materialinę bazę, būtiną aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti, ir Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą vykdyti studijas. Ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei išvadą dėl pritarimo išduoti leidimą vykdyti studijas arba informuoja pareiškėjus apie neigiamo sprendimo priėmimo priežastis.▼ ▲3. Valstybinis universitetas steigiamas tik universiteto padalinio, veikiančios aukštosios mokyklos ar kelių veikiančių aukštųjų mokyklų reorganizavimo būdu. 5.# Asmenų vykdoma su studijomis susijusi veikla be Vyriausybės leidimo yra neteisėta. Ši veikla įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama, o asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn.▼ ▲4. Nevalstybinę aukštąją mokyklą ar užsienio šalies aukštosios mokyklos filialą gali steigti tik juridinis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybines aukštąsias mokyklas), turintis materialinę bazę, būtiną aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti, ir Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą vykdyti studijas. Ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei išvadą dėl leidimo steigti aukštąją mokyklą išdavimo arba informuoja pareiškėjus apie neigiamo sprendimo priėmimo priežastis. ▲4. Nevalstybinę aukštąją mokyklą ar užsienio aukštosios mokyklos filialą gali steigti tik juridinis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybines aukštąsias mokyklas), turintis materialinę bazę, būtiną aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti, ir Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą vykdyti studijas. Ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei išvadą dėl pritarimo išduoti leidimą vykdyti studijas arba informuoja pareiškėjus apie neigiamo sprendimo priėmimo priežastis. ▲5. Asmenų vykdoma su studijomis susijusi veikla be Vyriausybės leidimo yra neteisėta. Ši veikla įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama, o asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn. ==Valstybinių aukštųjų mokyklų steigimas== 1.# Valstybinį universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu. 2.# Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Ministerijos teikimu. Kolegija taip pat gali būti steigiama bendru Ministerijos ir universiteto teikimu. Šiuo atveju kolegijos statutas tvirtinamas universiteto tarybai pritarus. 3.# Steigiant valstybinę aukštąją mokyklą, Ministerija įvertina Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) išvadas ir, jeigu pritaria aukštosios mokyklos steigimui, parengia jos steigimo projektą. Šio projekto reikalavimus ir jo rengimo tvarką nustato Vyriausybė.▼ 4.# Priėmus sprendimą steigti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo ir mokslo ministras (toliau – ministras) tvirtina steigiamąją tarybą, skiria laikinąjį rektorių (direktorių), tvirtina laikinąjį aukštosios mokyklos statutą, nustato sąlygas, kurias reikia įvykdyti iki aukštosios mokyklos veiklos pradžios, taip pat numato, kiek reikės valstybės biudžeto lėšų aukštosios mokyklos veiklai.▼ ▲3. Steigiant valstybinę aukštąją mokyklą, Ministerija įvertina Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) išvadas ir, jeigu pritaria aukštosios mokyklos steigimui, parengia jos steigimo projektą. Šio projekto reikalavimus ir jo rengimo tvarką nustato Vyriausybė. ▲4. Priėmus sprendimą steigti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo ir mokslo ministras (toliau – ministras) tvirtina steigiamąją tarybą, skiria laikinąjį rektorių (direktorių), tvirtina laikinąjį aukštosios mokyklos statutą, nustato sąlygas, kurias reikia įvykdyti iki aukštosios mokyklos veiklos pradžios, taip pat numato, kiek reikės valstybės biudžeto lėšų aukštosios mokyklos veiklai. ===Studijų pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas, vykdymas=== eilutė 144 ⟶ 134: 5. Jeigu Studijų kokybės vertinimo centras pakartotinai neigiamai įvertina aukštosios mokyklos veiklą ir nustato, kad jos teikiamos kvalifikacijos neatitinka nustatytų reikalavimų, Ministerija gali siūlyti Vyriausybei: 1) panaikinti nevalstybinės aukštosios mokyklos leidimą vykdyti studijas;▼ 2) likviduoti ar reorganizuoti valstybinę kolegiją;▼ ▲1)# panaikinti nevalstybinės aukštosios mokyklos leidimą vykdyti studijas; 3) siūlyti Seimui likviduoti arba reorganizuoti valstybinį universitetą.▼ ▲2)# likviduoti ar reorganizuoti valstybinę kolegiją; ▲*3)# siūlyti Seimui likviduoti arba reorganizuoti valstybinį universitetą. Kai yra priimtas nutarimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, ministras paskiria likvidatorių, kuris pagal patvirtintą likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja aukštąją mokyklą. Projekte turi būti išdėstyti siūlymai dėl darbuotojų tolesnio darbo, galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose, taip pat siūlymai dėl aukštosios mokyklos turto naudojimo. eilutė 155 ⟶ 145: Aukštoji mokykla laikoma likviduota nuo jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos. ==Aukštųjų mokyklų savivalda IRir ~~VALSTYBINIS~~Valstybinis ~~REGULIAVIMAS~~reguliavimas== Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Vyriausybė bei ministerija. Seimo bei Vyriausybės mokslinis ekspertas mokslo ir studijų organizavimo bei finansavimo klausimais yra Lietuvos mokslo taryba. eilutė 169 ⟶ 159: [[Category:studijos]] [[Category:mokslo įstaigos]] [[en:Higher education]]

Aukštoji mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų