Makromolekulė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Makromolekulė''' - tai gigantinis cheminis junginys, turintis savo konkrečią ir apibrėžtą sandarą, griežtai pasikartojančią kitose tos molekulės[[molekulė]]s kopijose. Jei makromolekulės sandara netvarkinga, sunkiai apibrėžiama ir praktiškai nepasikartojanti niekur kitur - tokie junginiai vadinami tiesiog [[polimeras|polimerais]] (homopolimerais, kopolimerais).

"Macro" graikiškai reiškia didelis. Chemijoje šis žodis panaudotas apibūdinti tris klases natūralių, gamtoje sutinkamų molekulių: [[DNR]] (polideoksinukleotidai), [[baltymas|baltymų]] (polipeptidai) ir [[angliavandeniai|angliavandenių]] (polisacharidai). Būtent gyvose sistemose yra išsivystę mechanizmai, leidžiantys užtikrinti junginio tvarkingą sintezę ir vienodas bei tikslias kopijas.

Kokio dydžio turi būti molekulė, kad ją būtų galima vadinti makromolekule - nėra apibrėžta. Tiek baltymų yra visai nedidelių, tiek angliavandenių. Galbūt čia galioja tokia taisyklė, kad molekulė turi turėti daugiau kaip 20 sujungtų monomerinių liekanų, nes jei monomerų bus mažiau - yra priimta tokią molekulę vadinti oligomeru (oligonukleotidu, oligopeptidu, oligosacharidu).

Apie makromolekulių dydį turėtų papasakoti praktinis pavyzdys: jeigu vienas molis vandens sveria 18 gramų, tai vienas molis 100kDa svorio baltymo svertų 10. 000 gramų, o vienas [[molis]] DNR, kurią sudaro 3 milijonai nukleotidų, svertų 1000 tonų... Vienu iš pretendentų į didžiausios makromolekulės titulą yra medienos masę sudaranti [[celiuliozė]] bei [[ligninas]].