Vėlyvasis kosminis bombardavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: de, es, fr, nl, sv, tr, zh |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Vėlyvasis kosminis bombardavimas''' - [[Žemė|Žemės]] istorijos laikotarpis, prasidėjęs priš 4,1 ir pasibaigęs prieš 3,8 milijardo metų, kai Žemė, [[Mėnulis]], [[Marsas]] ir kiti [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] kūnai itin dažnai susidurdavo su [[asteroidas|asteroidais]] ar [[kometoidas|kometoidais]]. Nustatyta, kad dauguma Mėnulyje esančių smūgio išlydytų [[uoliena|uolienų]] susidarė kaip tik šiuo laikotarpiu. Kol kas dar nežinoma, kodėl susidūrimai su kosminiais kūnais intensyviausiai vyko kaip tik šiuo geologiškai trumpu laikotarpiu. Egzistuoja hipotezė, kad kaip tik tuo metu vyko [[dujinių milžinių migracija]], dėl kurios gravitacinio poveikio [[Koiperio žiedas|Koiperio žiedo]] ar [[asteroidų žiedas|asteroidų žiedo]] objektai įgavo labai ekscentriškas [[orbita|orbitas]] ir todėl padidėjo susidūrimo su [[Žemės grupė|Žemės tipo planetomis]] tikimybė.
==Įrodymai==
Pagrindinis įrodymas, kad Mėnulis patyrė kosminį bombardavimą, yra [[radiometrinis datavimas|radiometrinio datavimo metodais]] nustatyti smūgio ištirpdytų uolienų, surinktų [[Apollo]] misijų metu, amžiai. Manoma, kad dauguma šių uolienų susidarė susidūrimų su dešimčių kilometrų skersmens kūnais.
Ištyrus uolienų mėginius Žemėje, pasirodė, kad jos visos sustingo prieš 3.8-4.1 mlrd. metų.
Tačiau kosminio bombardavimo hipotezė susilaukė ir kritikos. Pagrindiniai priekaištai jai yra tai, kad (1) "Apollo" misijų metu paimti mėginiai iš tiesų buvo iš to pačio susidūrimo rajono ([[Lietų jūra|Lietų jūros]]) ir (2) senesnės, nei 4.1 mlrd. metų smūginės uolienos neišliko dėl vėlesnių susidūrimų, arba išsilydė jų metu.
Pirmasis teiginys liečia tai, kad visi "Apollo" paimti uolienų pavyzdžiai galėjo būti paimti iš Lietų jūros rajono, kadangi vieno susidūrimo metu išmestos medžiagos galėjo atsirasti visose trijose "Apollo" nusileidimų vietose <ref>{{cite journal | last = L. A. Haskin, R. L. Korotev, R. L. Rockow, B. L. Jolliff | date = 1998 | title = The case for an Imbrium origin of the Apollo thorium-rich impact-melt breccias | journal = Meteorit. Planet. Sci. | volume = 33 | pages = 959–979}}</ref>.
Antroji hipotezė teigia, kad senesnių, nei 4.1 mlrd. metų, smūginių uolienų nerasta, nes jos buvo sunaikintos per praėjusius 4 mlrd. metų, arba jos buvo dar sykį išlydytos vėlesnių susidūrimų metu ir taip sumažėjo jų radiometriniais matavimas nustatomas amžius.
==Geologinės pasekmės==
Akivaizdu, kad ir Žemė turėjo patirti stiprų asteroidų bombardavimą tuo pačiu metu, kaip Mėnulis, tik susidūrimų žymes ant Žemės paviršiaus paslėpė aktyvesni geologiniai bei biologiniai procesai, vanduo, erozija. Spėjama, kad Žemėje tuo metu turėjo susidaryti:
* 22000 ar daugiau smūginių kraterių, kurių skersmuo neviršįja > 20 km,
* apie 40 smūginių baseinų, kurių skersmuo būtų apie 1000 km,
* keletas 5000 km dydžio smūginių baseinų.
Anksčiau buvo tikima, kad per visą [[Hadėjus|Hadėjaus]] eoną Žemės paviršius buvo išsilydęs ir seismiškai aktyvus, temperatūra aukšta. Dabar manoma, kad Žemės paviršius sukietėjo labai greitai - maždaug per 100 mln. metų, ir [[Hadėjus|Hadėjaus]] eono metu Žemė jau turėjo kietą paviršių, joje buvo gana vėsu ir jau egzistavo vanduo. Vėlyvojo kosminio bombardavimo teorija paaiškina, kodėl beveik<ref>http://news.nationalgeographic.com/news/2008/09/080925-oldest-rocks.html</ref> nėra įrodymų, kad Žemėje egzistuoja senesnės, nei 3.8 mlrd. metų uolienos - teigiama, kad didžiąją [[Žemės pluta|Žemės plutos]] dalį sunaikino susidūrimai.
Yra įrodymų, kad gyvybė Žemėje atsirado gerokai seniau, nei dabar galvojama - 4.25 mlrd. metų senumo cirkonio kristaluose nustatytas didelis anglies izotopo [[C-12]] kiekis, kas indikuoja biologinius procesus. Gali būti, kad gyvybė Žemėje atsirado Hadėjaus, o ne [[Archėjus|Archejaus]] metu, tik jos vystymąsį pristabdė ar ją net trumpam buvo sunaikinęs kosminis bombardavimas.
{{astro-stub}}
| |||