|
}}
'''Sauserių piliakalnis''' – [[piliakalnis]] (A 461P)]], vadinamas '''Pilale''', '''Urbašiaus pilale''', ir senovės gyvenvietė [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Sauseriai|Sauserių]] kaime, į šiaurės rytus nuo [[Kartena|Kartenos]] miestelio, 2,7 km į šiaurę-šiaurės vakarus nuo kelio Kartena-[[Plungė]], 2,7 km į pietryčius nuo [[Minija|Minijos]] ir [[Salantas|Salanto]] santakos ([[Salantų regioninis parkas]]). <ref>[http://www.heritage.lt/archeologija/atl98/pilgag/09.htm Julius Kanarskas. Sauserių piliakalnio priešpilio gyvenvietės tyrinėjimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 77-79.] ISBN 9986-491-46-0 </ref>
== Piliakalnis ==
Piliakalnis yra Minijos dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, 0,4 km į šiaurę nuo kitame Minijos krante esančio [[Dauginčių piliakalnis|Dauginčių piliakalnio]]. Ant jo senovėje stovėjo medinė [[kuršiai|kuršių]] pilis. Piliakalnio apylinkėse prie Salanto upės rastas akmeninis laivinis kovos [[kirvis]] ir vėlyvesnio laikotarpio [[Žalvaris|žalvarinis]] įmovinis kirvis su ąsele, kuris priskiriamas Žygaičių tipui ir datuojamas 700–550 m. prieš Kr. Gali būti, kad šis kirvis Sauserius pasiekė iš [[Semba|Sembos]] pusiasalio arba [[Nemunas|Nemuno]] žemupio.
PilįPiliakalnį pasiekti buvo galima buvo tik iš šiaurės rytų pusės, per gyvenvietę ir per įtvirtintą priešpilį. TarpIš gyvenvietėskitų pusių jį saugojo gilūs Minijos ir piliakalniobevardžio buvojos iškastasintako slėniai. Nuo gyvenvietės pusės piliakalnį saugojo griovys ir supiltas gynybinis pylimas. Tarp jo ir piliakalnio aikštelės buvo įrengtas apieplytėjo 13 m pločio priešpilis, kurį nuo aikštelės skyrėatskirtas kito, 35 m ilgio, 6–7 m pločio ir 1,7–2 m aukščio pylimaspylimo. Tarp pylimo ir Minijos šlaito buvo vartai, vedę iš priešpilio į piliespiliakalnio kiemąaikštelę. Piliakalnio aikštelėAikštelė trapecijos formos, 50 m ilgio šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi ir 35 m pločio. Piliakalnis apleistas II tūkstantmečio pradžioje, greičiausiai prasidėjus kovoms su [[kryžiuočiai]]s.<ref>[http://www.llt.lt/pdf/archeologija_194-220.pdf Kartenos apylinkių proistorė]</ref>
Pietrytiniame piliakalnio šlaite vykstant deformacijoms, kurias sukėlė nustelbę žolinę-velėninę dangą augdami medžiai bei krūmai ir tekėdamas šlaitu iš aikštelės ir gretimų plotų kritulių vanduo, bei prasidėjus ir gilesnių sluoksnių erozijai, susiformavus išgraužoms, buvo parengtas apsauginis projektas. [[1996]]-[[1997]] m. paviršinei erozijai sustabdyti šlaite įrengtos žabų tvorelių užtvaros, suformuotas apsauginis pylimas papilio pietrytiniame pakraštyje ir užpiltos duobės piliakalnio gynybiniame pylime. Šlaite sutvarkyti želdiniai, pašalinant krūmus, pažeistus medžius ir sausuolius bei iškertant visas atžalas.
== Tyrimai ==
Piliakalnio archeologinius tyrimus 1997 m. atliko archeologas Julius Kanarskas ([[Kretingos muziejus]]). Ištirtas 179 m² plotas, aptiktas kultūrinis sluoksnis, 82 stulpavietės, 23 grioviai, židinys, surinkta lipdytos keramikos šukių ir titnago nuoskalų. Tyrinėjimai parodė, kad šioje vietoje prasideda papilio gyvenvietė, apie kurios buvimą anksčiau tik spėliota. ViršutinėIšlikusio kultūrinio sluoksnio dalis sunaikinta ariant dirvą. Po armeniu išlikusios kultūrinio sluoksnio dalies storis siekia nuo 6 iki 206–20 cm. Dar labiau kultūrinis sluoksnis sumaitotas aukštumos pakraštyje, kuriame seniau buvę kasami bulviarūsiai. <ref>[[Julius Kanarskas]]. Ką mena Sauserių senovė. Švyturys (Kretinga). 1998, kovo 18, nr. 21</ref>
VienasStulpavietės stulpavietesžymi buvusių stulpinės konstrukcijos statinių vietas. Dalį stulpaviečių sudarė į gruntą įkaltųsukaltų nusmailintų stulpų duobės (iš viso 40), kurių skersmuo 4–5 cm, o gylis 29–42 cm nuo esamo žemės paviršiaus. SkerspjūvyjeKitos jos smailėjo link dugno. Kitas stulpavietes (iš viso 42) sudarė į gruntą 30–63 cm gylyje įkastų stulpų duobės. Josstulpavietės 30–32 cm (rečiau – 15–20 cm) skersmens, pusapvalios formospusapvalaus skerspjūvio., Daugelio30–63 stulpaviečiųcm užpilegylio, rastasusiformavusios angliukų.įleidžiant Stulpavietėsstulpus žymiį buvusiųiškastas stulpinėsduobes. konstrukcijosDaugelyje statiniųstulpaviečių vietasrasta angliukų.
Arčiau piliakalnio priešpilio, 4-5 m į išorę nuo jopriešpilio išoriniogynybinio pylimo ištirta dalis 1,6 m pločio ir 48–60 cm gylio apsauginio griovio , iškasto lygiagrečiai pylimui. Jame aptikta lipdytos keramikos šukių, angliukų, molio tinko, juodo [[titnagas|titnago]] nuoskala. Apie 2,3 ir 8,0 m į išorę nuo apsauginio griovio ištirti dar 2 lygiagrečiai supylimui pylimu einantysiškasti siauri grioveliai. Jie, 35–48 cm pločio , ir 44–53 cm gylio grioveliai, užpildyti tamsia maišyta žeme, kurioje rasta keletas lipdytos keramikos šukių ir angliukų. Tarp jų ir apsauginio griovio ištirtasaptiktas židinys, kurio dugnas išklotas smulkiais raudonos spalvos skaldytais akmenukais. <ref>Julius Kanarskas. Sauserių piliakalnio priešpilio gyvenvietės tyrinėjimai</ref> ▼
▲Arčiau piliakalnio priešpilio, 4-5 m nuo jo išorinio pylimo ištirta dalis 1,6 m pločio ir 48–60 cm gylio apsauginio griovio, iškasto lygiagrečiai pylimui. Jame aptikta keramikos šukių, angliukų, molio tinko, juodo [[titnagas|titnago]] nuoskala. Apie 2,3 ir 8,0 m į išorę nuo apsauginio griovio ištirti dar 2 lygiagrečiai su pylimu einantys siauri grioveliai. Jie 35–48 cm pločio, 44–53 cm gylio, užpildyti tamsia maišyta žeme, kurioje rasta keletas lipdytos keramikos šukių ir angliukų. Tarp jų ir apsauginio griovio ištirtas židinys, kurio dugnas išklotas smulkiais raudonos spalvos skaldytais akmenukais. <ref>Julius Kanarskas. Sauserių piliakalnio priešpilio gyvenvietės tyrinėjimai</ref>
{{ltunavigacija|3
|
