Filiae Lithuaniae: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Kategorija:Lietuvos_organizacijos]]
== Korporacija Filiae Lithuaniae ==
eilutė 4 ⟶ 6:
Todėl, dar gimnazijose būnant, jau buvo svarstoma, ką studijuoti, kurias organizacijas pasirinkti, kokiais siekiais ir idealais grįsti ateities gyvenimą.
Pirmoji tautinė korporacija [[Neo-Lithuania]], įsisteigus 1922. XI. 11 d. Lietuvos Universitete, savo gražiais tikslais - ugdyti tautos meilę, siekti valstybės gerovės, auklėti valingą ir taurią krikščioniškais pagrindais asmenybę, sudomino jaunimą ir pritraukė didelį būrį studentų bei studenčių. Mergaitės iš pradžių veikė kartu su neolituanais, bet jau 1925 m. sudarė atskirą savo ratelį. Daugėjant narių skaičiui atsirado veiklių ir gabių kaip A.Vokietaitytė, G.Jakelaitytė-Čiburienė, M.Kasakaitytė, I.Butkevičiūtė, E.Matulaitytė, 0.Kazakaitytė, J.Deveikytė, I.Andriulytė ir kitos.
1928. XII. 8 d. mergaitės nutarė įsteigti atskirą studenčių korporaciją Filiae Lithuaniae. Tais reikalais daug buvo tartasi su kan. J.Tumu-Vaižgantu. Šūkis Pro Patria ir ideologija paliko bendra su Korp! [[Neo-Lithuania]]. Įsigyta nauja vėliava su šūkiu "Bonae artes et amicitia" (dailieji menai ir draugiškumas). Pasirinktos spalvos: žalia, raudona ir auksinė. Jų reikšmė - žalieji tėvynės laukai, tėvynės meilė ir tauri asmenybė. Įsigytas cirkulis "Vivat crescat floreat Filiae Lithuaniae". Vėliavos ir cirkulio projektą sukūrė dail. Kazys Šimonis.
Nutarta korporantėms įsigyti tautinius rūbus: be jų nebuvo galima dalyvauti korporacijos iškilmėse ar stovėti garbės sargyboje prie vėliavos ir pan. Turėjom savo statutą ir metraštį.
Taip gimė pirmoji lietuvaičių korporacija Kaune, įregistruota 1929 01 24 Universitete kaip nepolitinė akademinė korporacija. Garbės nariais pakviesti kan. Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Smetona ir rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.
Korp! Filiae Lithuaniae iškilminga inauguracijos šventė įvyko 1929. VI. 2 d. Vėliavą pašventino kan. J.Tumas-Vaižgantas, Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius. Jis sveikino naujai gimusią organizacinę gyvybę vaižgantiškais žodžiais, suteikdamas daug vilčių ateičiai. Vakare Korp! [[Neo-Lithuania]] rūmuose įvyko iškilmingas posėdis, kuriame dalyvavo spaudos ir draugiškų korporacijų atstovai su vėliavomis, universiteto profesoriai ir Valstybės Prezidentas Antanas Smetona. Po pirmininkės Aldonos Vokietaitytės kalbos, jis šiltais žodžiais prabilo:
: ''"Šiandien, sesės, man suteikėte garbės pasikvietusios šeimos tarpan. Iš tos gražios jūsų pirmininkės pasakytos kalbos matyti, kad meilė yra vedamoji mintis jūsų korporacijos gyvenime. Meilė - kūrybos pagrindas. Kas ją turi, tas negali mirti. Bet meilė yra kančia. Tai ženklina lietuvių kryžiai. Viršum ugninga saulė, o jos apačioj Nukryžiuotasis - mūsų senovės sukrikščionintas simbolis. Per kančias pasiekiama garbė ir meilė. Meilė turi būti ne vien garbinga, bet ir šviesi. O reikalingos šviesos įgyja mūsų sesės Lietuvos aukštoje mokykloje".''
eilutė 17 ⟶ 19:
Prasidėjo savarankis korporacijos Filiae Lithuaniae gyvenimas, tvarkomas statutu. Narių eilės kasmet didėjo. Į korporaciją buvo priimamos tik įsiregistravusios Universitete. Junjorės turėjo juodą kepuraitę, o senjorės žalią. Junjorės vienus metus buvo ruošiamos ideologijos, organizacinio drausmingumo ir, tik išlaikiusios egzaminus, keliamos į senjores. Uždedant senjorės spalvas, palydimos tradicine daina "Lietuva brangi, mano tėvyne". Valdybą sudarė pirmininkė, vicepirmininkė, sekretorė, arbiter elegantiarum ir junjorių magistrė. Vėliau įsisteigė korp! Taryba, kurią sudarė buvusios pirmininkės ir veikliosios narės. Jos sekė valdybų veiklą ir tarė ateities planus.
Korporacija turėjo šias sekcijas: intelektinio bendravimo, taikomojo meno, sporto, muzikos -dainų. Sudarėm muzikinį vienetą D.Vasiliauskaitė, S.Pusdešrytė, A.Kačanauskas, A.Šleinys, J.Valiulis ir A.L.Viršila (žuvęs vokiečių kacete). Su jaunatviškom dainom aplankėm daug gimnazijų. Korporacija palaikė ryšius su visomis draugiškomis lietuvių korporacijomis, Jaunąja Lietuva Dotnuvoje, latvių Lettonia, estų Fraternitas Estica ir SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos studentų sąjunga).
Narių skaičius kasmet didėjo, korporantės reiškėsi universiteto ir kultūriniame tautos gyvenime, ruošdamosios savoms profesijoms bei visuomenininkėmis. Sugyvenimas tarp narių buvo visada darnus, giedras ir drausmingas.
Vaižganto laidotuvėsDidelis liūdesys apgaubė Lietuvą, o ypač palietė ir mus - garbės nario kan. J. Tumo-Vaižganto mirtis. Paskutinį kartą filijos jį aplankė vardinių Juozapinių proga 1933 03 19, o kitą mėnesį su juodu kaspinu perrišta vėliava sekėm paskui jo karstą, kur jo palaikus įmūrijo Vytauto Didžiojo bažnytėlėj ant žydinčių Nemuno krantų. Pagal 1937 m. Vytauto Didžiojo universiteto statutą, kiekviena organizacija turėjo turėti sau globėją, pasirinktą iš vyresnio mokslo personalo. Taip filijos pasikvietė prof. dr. J.Zubkų, kuris 1953 m. mirė Čikagoje, o neolituanai buvo pasikvietę prof. Izidorių Tamošaitį, kuris mirė Sibire 1943 m.
1930-40 metų laikotarpis praplaukė labai našus, darbštus, korporacijos eilėms augant ir didėjant. Norėčiau prisiminti to sėkmingo laikotarpio pirmininkes: A.Vokietaitytė, G.Jakelaitytė-Čiburienė, M. Kasakaitytė, J.Grybauskaitė-Gabrėnienė, E.Baltikauskaitė, A.Varkalaitė, S.Pusdešrytė-Adomaitienė (2 metus), M.Dabrilaitė, Gr.Šliūpaitė-Siliūnienė, Al.Nasvytytė-Augustinavičienė, B.Trainavičiūtė-Paprockienė, Gr.Poderytė, L.Avižonytė, Bragaitė-Pocienė.
Korporacijos veiklą nutraukė ir suardė 1940 m. rusų ir 1941 m. vokiečių okupacijos. Kartu su visa kraujuojančia tauta kentėjo ir mūsų filijos. Prasidėjo suėmimai, tardymai, kankinimai, ir trėmimai į Sibiro taigas ir vokiečių koncentracijos stovyklas. ▼
Fil! Antanas Smetona1944 metais Lietuvą pasiekė žinia, kad Amerikoj, Klyvlende tragiškai žuvo mūsų garbės narys, paskutinis nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Kauniečių filijų ir neolituanų būrys susirinkome Kauno Įgulos bažnyčion pagerbti žuvusio. Juodą katafalką dengė mūsų korporacijų kepuraitės ir gėlių puokštės. Gedulingas mišias atlaikė kun. V.Mironas (mirė 1953 m. Vladimiro kalėjime). ▼
▲Korporacijos veiklą nutraukė ir suardė 1940 m. rusų ir 1941 m. vokiečių okupacijos. Kartu su visa kraujuojančia tauta kentėjo ir mūsų filijos. Prasidėjo suėmimai, tardymai, kankinimai, ir trėmimai į Sibiro taigas ir vokiečių koncentracijos stovyklas.
Garbės narė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė mirė 1958 m. Kaune. Visos tos kančios ir persekiojimai nesužlugdė mūsų širdin įrašytos priesaikos korporacijai - meilės tėvynei. ▼
Išsibarsčiusios po visą pasaulį, išlikusios gyvos, tų principų meilės vedamos, susirinkom 1955 07 02 Toronte, Kanadoje, ir nutarėm vėl sujungti abiejų korporacijų jėgas ir įsteigti bendrą, vieną korporaciją Neo-Lithuania, pasiliekant sau teisę dėvėti filijų spalvas ir ženklus. ▼
▲
▲Garbės narė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė mirė 1958 m. Kaune. Visos tos kančios ir persekiojimai nesužlugdė mūsų širdin įrašytos priesaikos korporacijai - meilės tėvynei.
▲Išsibarsčiusios po visą pasaulį, išlikusios gyvos, tų principų meilės vedamos, susirinkom 1955 07 02 Toronte, Kanadoje, ir nutarėm vėl sujungti abiejų korporacijų jėgas ir įsteigti bendrą, vieną korporaciją [[Neo-Lithuania]], pasiliekant sau teisę dėvėti filijų spalvas ir ženklus.
''fil! Sofija Adomaitienė''
| |||