Karšuva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iki ''karšuviečių'' subetnoso atsiradimo (XII-XIII a.) būsimos Karšuvos teritorijoje gyveno nežinomo vardo<ref>Galimas daiktas, kad karšuviečių protėvių savivardis yra „pasislėpęs“ už [[Volynės metraštis|Volynės metraščio]] Chlebnikovo nuoraše pateiktame Lietuvos ir Volynės [[1219]] m. sutarties aprašyme išlikusio termino ''Buleveči'' ([[rusėnų kalba|rusėn.]] ''Булевечи''; dauguma istorikų šį terminą interpretuoja kaip XIII a. Žemaitijos aukštumų sritį valdžiusios giminės vardą), kuriuo minėto nuorašo sudarytojas apibūdino Vismantą ir Gedvilą, 1219 m. taikos derybose greičiausiai atstovavusius būtent Karšuvai.</ref> vakarų baltų gentis, kuri tiek jos kultūros, tiek etnogenezės atžvilgiu buvo itin artima [[žemgaliaižiemgaliai|žemgaliamsžiemgaliams]]. Tikėtina, kad [[žemgaliųžiemgalių kalba|žemgaliųžiemgalių]], [[kuršių kalba|kuršių]] ir tikriausiai [[skalvių kalba|skalvių]] kalboms artimai gimininga karšuviečių protėvių kalba suvaidino tam tikrą vaidmenį XIII-XV(?) a. formuojantis [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] žemaičių tarmės „dūnininkų“, arba „varniškių−raseiniškių“ patarmei.