Krizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ryškus pasaulio, kontinento, šalies ar regiono, atskiro ekonominio objekto ar subjekto ekonominės būsenos pablogėjimas, charakterizuojamas žymiu gamybos apimties sumažėjimu, susiklosčiusių gamybinių ir prekybinių ryšių trūkinėjimu, įmonių, įstaigų, bankų bankrutavimu, nacionalkinės valiutos nuvertėjimu, biudžeto deficitu, bedarbystės augimu, techninio atnaujinimo sulėtėjimu. Gali išsiritulioti net iki neramumų ar socialinio sprogimo. Krizės metu sumažėja realios vidutinės gyventojų pajamos. Pagal tam tikras teorijas ekonominės krizė yra neišvengiama ekonominio ciklo dalis. [[Karlas Marksas|K.Marksas]] mistifikavo krizes, suteikęs joms neišvengiamumo, fatališkumo pobūdį, atmesdamas reguliacines rinkos ekonomikos galimybes. Šiuolaikės socialiai orientuotos rinkos ekonomikos turi galingų svertų krizių padariniams švelninti - moksčių politika, palūkanų normos pokyčiai, macionalinių rezervų panaudojimas, pastangų derinimas tarptautiniu mastu, nors tam tikro prieštaravimo tarp politinės valios bei ekspertų mokslininkų išvengti yra sudėtinga dėl skirtingų požiūrių bei ekonomikos modelių sudėtingumų bei skirtingumų, o taip pat politinių pažiūrų. Egzistuoja du kraštutinumai - liberalusis ir reguliatorinis - požiūryje į krizes. Pasak pirmojo - jos pačios išsisprendžia ir panaikina avo prieštaravimus su minimaliu valstybės įsikišimu į rinką.