Andrius Bulota (1872): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
red
Eilutė 1:
'''Andrius Bulota''' ([[1872]] m. [[lapkričio 16]] d. [[Putriškiai|Putriškiuose]], ([[MarijampolėsPadovinio rajonas|Marijampolėsvalsčius]], rajdab. [[Marijampolės savivaldybė]]) – [[1941]] m. [[rugpjūčio 16]] d. hitlerininkų sušaudytas [[Paneriai|Paneriuose]] prie [[Vilnius|Vilniaus]]) – [[Teisė|teisininkas]], publicistas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinis]] veikėjas.
 
== Biografija ==
[[18971892]] m. baigė [[PetrapilisMarijampolės gimnazija|PetrapilioMarijampolės gimnaziją]]. [[1897]] m. baigė [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Teisės fakultetą. Kurį laiką fakulteto slaptos lietuvių studentų draugijos pirmininkas. Bendravo su [[Vincas Kudirka|Vincu Kudirka]], [[Jonas Kriaučiūnas|Jonu Kriaučiūnu]], [[Stasys Matulaitis|Stasiu Matulaičiu]]. Savo eilėraščius ir korespondencijas spausdino laikraščiuose [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]].
 
[[1897]] m. baigė [[Petrapilis|Petrapilio]] universiteto Teisės fakultetą. Bendravo su [[Vincas Kudirka|Vincu Kudirka]], [[Jonas Kriaučiūnas|Jonu Kriaučiūnu]], [[Stasys Matulaitis|Stasiu Matulaičiu]]. Savo eilėraščius ir korespondencijas spausdino laikraščiuose [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]].
[[1898]]-[[1903]] m. dirbo [[Talinas|Talino]] apygardos teisme. Nuo [[1904]] m. dirboprisiekusysis advokatuadvokatas Vilniuje, dažniausiai dalyvavo darbininkams iškeltose ir politinėse bylose. [[19051902]]-[[1915]] m. buvovienas [[LDP|Lietuvos demokratų partijos]] radikaliojo sparno veikėjų. Aktyvus 1905 m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis. [[1905]] m. vienas iš [[paštas|pašto]] tarnautojų streiko organizatorių, už tai [[policija|policijos]] suimtas ir kalintas.
 
[[1907]]–[[1912]] m. Rusijos II ir III [[Valstybės Dūma|Valstybė Dūmos]] deputatas nuo [[Suvalkų gub]]ernijos, dirbo [[trudovikai|trudovikų]] frakcijoje. II Valstybės Dūmoje frakcijos sekretorius, III Dūmoje – frakcijos pirmininkas, abiejų dūmų lietuvių atstovų pirmininkas; reikalavo Lietuvai savivaldos (žemietijų) ir taikos teisėjų institucijų, žemės klausimo sprendimą perduoti Lietuvos autonomijos seimui, gynė lietuvių kalbos teises. 1912-1915 m. advokatas Vilniuje. Nuo [[1913]] m. [[masonai|masonų]] ložės „Lietuva“ (''„Litwa“''), nuo [[1914]] m. - „Baltarusija“ (''„Bialorus“'') narys; su kitais nariais kūrė Lietuvos politinio savarankiškumo koncepciją, buvo etninio valstybingumo šalininkas.
 
Per [[1PK|Pirmąjį pasaulinį karą]] pasitraukė į Rusiją, [[1916]]-[[1917]] m. kartu su žmona Aleksandra ir rašytoja [[Žemaitė|Žemaite]] [[JAV]] ir [[Kanada|Kanadoje]] rinko lėšas karo pabėgėliams. 1917 m. gegužės mėn. atstovavo Rusijos socialistų revoliucionierių partiją atstovavo Petrogrado Darbininkų deputatų tarybos Centro komitete, dirbo tarybos juridinio skyriaus vadovuvadovas. Vadovavo valstybinei komisijai liepos mėn. [[Bolševikai|bolševikų]] rengtam sukilimui tirti. 1917 m. pabaigoje išrinktas [[Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga|Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos]] CK nariu, išrinktas Rusijos Steigiamojo susirinkimo deputatu. [[1921]] m. dalyvavo Steigiamojo susirinkimo deputatų suvažiavime [[Paryžius|Paryžiuje]].
[[1907]] – [[1912]] m. – Rusijos II ir III [[Valstybės Dūma|Valstybė Dūmos]] deputatas, dirbo [[trudovikai|trudovikų]] frakcijoje. II Valstybės Dūmoje buvo frakcijos sekretorius, III Dūmoje – frakcijos pirmininkas.
 
[[1918]] m. grįžęs į Lietuvą, dirbo advokatu [[Marijampolė]]je, dėstė Marijampolės gimnazijoje, įsteigė realinę gimnaziją. [[1929]] m. apkaltintas pasikėsinimo į [[Augustinas ValdemarasVoldemaras|Augustiną ValdemarąVoldemarą]] rengimu ir ištremtas į [[Varniai|Varnių]] [[koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklą]]. Po 3 mėn. leista išvykti į [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]]. [[1930]] m. grįžęs į Marijampolę, vėl užsiėmė advokato praktika, Lietuvos advokatų tarybos veikėjas.
[[1917]] m. gegužės mėn. atstovavo Rusijos socialistų revoliucionierių partiją Darbininkų deputatų tarybos Centro komitete, dirbo tarybos juridinio skyriaus vadovu. Vadovavo valstybinei komisijai liepos mėn. [[Bolševikai|bolševikų]] rengtam sukilimui tirti. 1917 m. pabaigoje išrinktas [[Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga|Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos]] CK nariu, išrinktas Rusijos Steigiamojo susirinkimo deputatu. [[1921]] m. dalyvavo Steigiamojo susirinkimo deputatų suvažiavime [[Paryžius|Paryžiuje]].
 
[[1940]] m. birželio mėn., [[Rusai|rusams]] okupavus Lietuvą, paskirtas [[Liaudies Seimas|Liaudies seimo]] rinkimų komisijos nariu. 1940 – 1940–[[1941]] m. dirbo [[LTSR]] Aukščiausios tarybos prezidiumo juridinio skyriaus vedėjuvedėjas. <ref>Rimantas Miknys. {{VLE|III}}, 608 psl. </ref>
[[1918]] m. grįžęs į Lietuvą, dirbo advokatu [[Marijampolė]]je, dėstė [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]].
 
[[1916]] – [[1917]] m. kartu su žmona Aleksandra ir rašytoja [[Žemaitė|Julija Žemaite]] lankėsi [[JAV|Amerikoje]], rinkdami aukas nukentėjusiems nuo [[Pirmasis pasaulinis karas|karo]]. Rūpinosi Žemaitės raštų leidimu (1–4 tomai išėjo [[1924]] [[1929]] m.) Parašė įvadą Žemaitės apsakymams, A. Bulotienės išverstiems į [[Rusų kalba|rusų kalbą]] (išspausdinti žurnale ''Современник'', 1913, Nr. 9).
[[1929]] m. apkaltintas pasikėsinimo į [[Augustinas Valdemaras|Augustiną Valdemarą]] rengimu ir ištremtas į [[Varniai|Varnių]] koncentracijos stovyklą. Po 3 mėn. leista išvykti į [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]]. [[1930]] m. grįžęs į Marijampolę, vėl užsiėmė advokato praktika.
 
Sūnūs teisininkas [[Andrius Bulota (1907)|Andrius Bulota]], žurnalistai [[Jonas Bulota]] ir [[Juozas Bulota]].
[[1940]] m. birželio mėn., [[Rusai|rusams]] okupavus Lietuvą, paskirtas [[Liaudies Seimas|Liaudies seimo]] rinkimų komisijos nariu. 1940 – [[1941]] m. dirbo [[LTSR]] Aukščiausios tarybos prezidiumo juridinio skyriaus vedėju.
 
== Šaltiniai ==
[[1916]] – [[1917]] m. kartu su žmona Aleksandra ir rašytoja [[Žemaitė|Julija Žemaite]] lankėsi [[JAV|Amerikoje]], rinkdami aukas nukentėjusiems nuo [[Pirmasis pasaulinis karas|karo]]. Rūpinosi Žemaitės raštų leidimu (1–4 tomai išėjo [[1924]] – [[1929]] m.) Parašė įvadą Žemaitės apsakymams, A. Bulotienės išverstiems į [[Rusų kalba|rusų kalbą]] (išspausdinti žurnale ''Современник'', 1913, Nr. 9).
{{ref}}
 
[[Category{{DEFAULTSORT:Lietuvos politikai|Bulota, Andrius]] }}
[[Kategorija:Lietuvos advokatai]]
[[Kategorija:Lietuvos politikai]]
[[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai]]