Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Elfhelm (aptarimas | indėlis)
pl wiki
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
nuorodos tekste nededamos
Eilutė 8:
Sąjunga buvo sutelkusi istorikų grupę, kuri rinko ir publikavo rezistencinę medžiagą, leido žurnalą „Laisvės kovų archyvas“, savaitraštį „Tremtinys“, tremtinių ir partizanų atsiminimų knygas, organizavo paramą sergantiems ir nelaimės ištiktiems buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams.
 
Genocido, rezistencijos ir tremties muziejai įkurti [[Kaunas|Kaune]], [[Marijampolė]]je, [[Alytus|Alytuje]], [[Panevėžys|Panevėžyje]]. Remiantis Kultūros ir švietimo ministerijos bei Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos muziejaus steigimo sutartimi [[1992]] m. [[spalio 15]] d. įsteigtas [http://www.genocid.lt/muziejus/ [Lietuvos genocido aukų muziejus]] [[Vilnius|Vilniuje]]. Sąjungos lėšomis ir pastangomis Lietuvoje pastatyta šimtai paminklų ir keletas memorialų žuvusiems Lietuvos partizanams ir okupantų nukankintiems Laisvės kovotojams atminti.
 
== Politinė veikla ==
 
Politinėje veikloje politiniai kaliniai ir tremtiniai dalyvavo nuo pirmųjų [[1990]] m. rinkimų į [[LTSR]] Aukščiausiąją tarybą ir savivaldybes. Savivaldybių tarybų nariais atskitais sąrašais arba koalicijose (dažniausiai su Tėvynės sąjunga) buvo išrinkta per 900 sąjungos narių arba jos kandidatų. [[2002]] m. ataskaitoje sąjunga nurodė turinti 15,4 tūkst. narių.
 
[[2002]] m. ataskaitoje sąjunga nurodė turinti 15,4 tūkst. narių.
 
LPKTS pirmininku buvo [[Povilas Jakučionis]].
 
== Susijungimas ==
 
2004 m. vasario 7 d. bendrame suvažiavime pariteto pagrindais susijungė su Tėvynės sąjunga. Jungtinėje partijoje įkurta Politinių kalinių ir tremtinių frakcija, galinti turėti juridinio asmens arba juridinio asmens filialo statusą. Pagal abiejų partijų sutartį pasibaigiantys juridiniai asmenys:
*1. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, įmonės kodas 9072207, buveinės adresas – Laisvės alėja 39, Kaunas;