Asketizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Asketizmas, askezė''' ({{gr|ασκεσις askesis}} iš ασκεω ''askeo'' – lavintis„lavintis, stropiai dirbtidirbti“) - [[etika|etinė]] žmogaus pozicija, vengiant malonumų, gėrybių dėl įvairių priežasčių, sąmoningassąmoningai jųatsisakant atsisakymasmalonumų. Paprastai susijęs su dvasine praktika ([[vienuolija|vienuolyste]], atsiskyrimu, taip pat [[koncentracija]] ir [[meditacija]]), nors pasitaiko atvejų, kai asketizmą nulemia filosofinės pažiūros arba tiesiog auklėjimas (nors pats [[fizinis asmuo|asmuo]] gali būti visiškai nereligingas).

Askeze siekiama apmalšinti troškimus, nesileisti valdomam juslių, pasiekti aukštesnių tikslų, esantdvasinio vidineinušvitimo, vidinės [[harmonija|harmonijos]]i, ramybeiramybės, nesimėgaujant gyvenimofiziniais malonumais. Asketai paprastai atsisako lytinių santykių ([[celibatas]]), apriboja maistą ([[badavimas]], [[vegetarizmas]], saldumynų, alkoholio nevartojimas), atsisako socialinio gyvenimo, pramogavimo, tramdo emocijas (pvz. juoką, džiūgavimą), vengia neskaisčių minčių.

Dėl religinių idealų visiškai atsisakoma kūno ir nereliginių dvasinių malonumų. Pasireiškia kūno marinimu, [[malda|maldomis]], plakimusi, kartais net nukryžiavimu.

Asketizmą propagavo dauguma [[okultizmas|misterinių]] kultų, tokių kaip Mitros, Ačio, [[Kibelė]]s, taip pat kai kurios senovės Graikijos filosofinės mokyklos: [[pitagoriečiai]], [[orfikai]], [[cinikai]], [[stoikai]]. Taip pat paplitęs didesnėse religijose: [[induizmas|induizme]], [[budizmas|budizme]], [[džainizmas|džainizme]], [[judaizmas|judaizme]]. Taip pat ir, [[krikščionybė]]je.