13:43, 23 sausio 2005 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai S →‎Pramonė: cleanup ← Prieš tai darytas keitimas		14:20, 23 sausio 2005 versija taisyti anuliuoti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai →‎Pramonė Kitas pakeitimas →
Eilutė 27: ==Pramonė== {{cleanup}} Fabrikai gamina įvairiausias prekes, tarp jų ir nesudėtingus elektroninius prietaisus. Muntoke (Bankos saloje) 1967 metais pastatyta alavo lydymo gamykla. Bintano saloje kasamas boksitas, Sulavesio saloje – nikelio rūda. Valstybės sektoriui priklausančių elektrinių galia 1300 MW (1974m.). 1975m. pagaminta 3,~~25mlrd~~25 mlrd. KWh elektros energijos. >75% jos pagaminama Javos saloje. Apie ⅔ apdirbamosios pramonės dirbančiųjų dirba maisto (ryžių valymo, tabako, cukraus, arbatos, aliejaus) ir tekstilės ( medvilnės verpimo ir audimo, trikotažo, kapoko, sizalio apdirbimo) pramonės įmonėse. Yra kaučiuko pirminio apdirbimo ir jo dirbinių gamybos, medžio apdirbimo, statybinių medžiagų( (ypač cemento), chemijos (mineralinių trąšų, padangų), farmacijos, elektrotechnikos, popieriaus, poligrafijos, odos ir avalynės, siuvimo pramonės įmonių, laivų statyklų, automobilių surinkimo gamyklų, automobilių ir geležinkelių transporto remonto dirbtuvių. Daug namudinių įmonių. ==Žemės ūkis== Indonezija buvo viena iš didžiausių ryžių importuotojų pasaulyje, bet pastarąjį dešimtmetį jų jau užsiaugina pakankamai. dirba žemės ūkyje ir užaugina tiek produkcijos, kad išmaitina vis augančius miestus. Žemės ūkis – svarbiausia ūkio šaka. 1968 metais jis davė 47 % bendrojo nacionalinio produkto. Žemės ūkyje kapitaliniai santykiai yra susipynę su feodalizmo, kartais ir su gimininės santvarkos santykių liekanomis. Didelė žemės dalis priklauso dvarininkams, kurie daugiausia nuomoja ją valstiečiams. Valstiečių ūkiai nedideli (Javos saloje, kurioje yra apie ½ dirbamų žemių, apie 70 % valstiečių ūkių mažesni kaip 0,5 ha). Didelė dalis plantacinių ūkių Javoje ir š. Sumatroje priklauso valstbei; yra D.Britanijos, JAV ir kitoms užsienio bendrovėms priklausančių plantacinių ūkių. Apie 84 % žemės ūkiui pajamų duoda žemdirbystė (1976 m.). dirbama žemė užima 9,5 % Indonezijos teritorijos (apie 18 mln. ha; iš jų apie 6,8 mln. ha drėkinama). Apie 1,7 mln. ha – didlei plantaciniai ūkiai. Svarbiausias maistinis augalas – ryžiai (8,2 mln. ha, 1970 m.). be to, auginama kukurūzai (2,8 mln. ha, 1970 m.), kasava (manijokų rūšis; 1,4 mln. ha,1969 m.), batatai, žemės riešutai, sojos. Daugiau kaip 50 % ryžių pasėlių ir daugiau kaip 75 % kitų maistinių augalų pasėlių yra Javos saloje. Kai kurie augalai dera 2 kartus per metus. Savo maisto produktų neužtenka, ryžiai importuojami (0,6 mln. t, 1976 m.). svarbiausi techniniai augalai: kačiukmedžiai, kokoso ir aliejinės palmės, arbatmedžiai, kavamedžiai, kakavmedžiai, cukranendrės, tabakas, chininmedžiai, kapokmedžiai, pipirmedžiai, gvazdikmedžiai,agavos. Indonezija užima antrą vietą pasaulyje pagal kopros gamybą (po Filipinų), kaučiuko produkciją (po Malaizijos), ketvirtą vietą pagal palmių aliejaus gamybą ( po Malaizijos, Nigerijos ir Zayro). Indonezija daugiausia pasaulyje tiekia chininmedžio žievės ir chinino. Gyvulių skaičius (mln., 1974 m.): galvijų 6,7, ožkų 7,5, avių 3,2, kialių 4,0, arklių 0,7.▼ Miškai užima 65 % Indonezijos teritorijos. Miškingiausia yra Kalimantano sala. Daugiausia ruošiama vertingų medžių rūšių (tikmedžių, parotijų, raudonmedžių, juodmedžių, kamparmedžių, santalmedžių) mediena. 1976 m. paruošta 23 mln. m3 medienos. Gaunamos įvairios dervos.▼ 1975 m. sugauta 1,4 mln. t žuvų. ⅔ sugaunama jūrose, ⅓ - vidaus vandenyse. Jūrose gaudomi omarai, krevetės, trepangai, vėžliai. Indonezijos rytuose renkami perlai ir perlamutrinės kriauklės.▼ ▲Indonezija buvo viena iš didžiausių ryžių importuotojų pasaulyje, bet pastarąjį dešimtmetį jų jau užsiaugina pakankamai~~. dirba žemės ūkyje ir užaugina tiek produkcijos, kad išmaitina vis augančius miestus~~. Žemės ūkis – svarbiausia ūkio šaka. 1968 metais jis davė 47 % bendrojo nacionalinio produkto. Žemės ūkyje kapitaliniai santykiai yra susipynę su feodalizmo, kartais ir su gimininės santvarkos santykių liekanomis. Didelė žemės dalis priklauso dvarininkams, kurie daugiausia nuomoja ją valstiečiams. Valstiečių ūkiai nedideli (Javos saloje, kurioje yra apie ½ dirbamų žemių, apie 70 % valstiečių ūkių mažesni kaip 0,5 ha). Didelė dalis plantacinių ūkių Javoje ir š. Sumatroje priklauso ~~valstbei~~valstybei; yra D.Britanijos, JAV ir kitoms užsienio bendrovėms priklausančių plantacinių ūkių. Apie 84 % žemės ūkiui pajamų duoda žemdirbystė (1976 m.). ~~dirbama~~Dirbama žemė užima 9,5 % Indonezijos teritorijos (apie 18 mln. ha; iš jų apie 6,8 mln. ha drėkinama). Apie 1,7 mln. ha – ~~didlei~~dideli plantaciniai ūkiai. Svarbiausias maistinis augalas – ryžiai (8,2 mln. ha, 1970 m.). beBe to, ~~auginama~~auginami kukurūzai (2,8 mln. ha, 1970 m.), kasava (manijokų rūšis; 1,4 mln. ha, 1969 m.), batatai, žemės riešutai, sojos. Daugiau kaip 50 % ryžių pasėlių ir daugiau kaip 75 % kitų maistinių augalų pasėlių yra Javos saloje. Kai kurie augalai dera 2 kartus per metus. ~~Savo maisto produktų neužtenka, ryžiai importuojami (0,6 mln. t, 1976 m.). svarbiausi~~Svarbiausi techniniai augalai: ~~kačiukmedžiai~~kaučiukmedžiai, kokoso ir aliejinės palmės, arbatmedžiai, kavamedžiai, kakavmedžiai, cukranendrės, tabakas, chininmedžiai, kapokmedžiai, pipirmedžiai, gvazdikmedžiai, agavos. Indonezija užima antrą vietą pasaulyje pagal kopros gamybą (po Filipinų), kaučiuko produkciją (po Malaizijos), ketvirtą vietą pagal palmių aliejaus gamybą ( po Malaizijos, Nigerijos ir Zayro). Indonezija daugiausia pasaulyje tiekia chininmedžio žievės ir chinino. Gyvulių skaičius (mln., 1974 m.): galvijų 6,7, ožkų 7,5, avių 3,2, kialių 4,0, arklių 0,7. Ekonominiai ryšiai▼ 1976 m. eksportuota prekių už 8,5 mlrd. Dolerių. Išvežama nafta ir naftos produktai (70 % eksporto), mediena (9 %), kaučiukas (6 %), alavas ir alavo rūda, boksitas, kopra, arbata, kava, tabakas, palmių aliejus, prieskoniai, chininmedžio žievė. Svarbiausi prekybos partneriai: Japonija, JAV, Sinagpūras,VFR, Olandija, D.Britanija, Australija. ▲Miškai užima 65 % Indonezijos teritorijos. Miškingiausia yra Kalimantano sala. Daugiausia ruošiama vertingų medžių rūšių (tikmedžių, parotijų, raudonmedžių, juodmedžių, kamparmedžių, santalmedžių) mediena. 1976 m. paruošta 23 mln. m3kub. m medienos. Gaunamos įvairios dervos. Ekonominiai geografiniai rajonai.▼ ▲ 1975 m. sugauta 1,4 mln. t žuvų. ⅔ sugaunama jūrose, ⅓ - vidaus vandenyse. Jūrose gaudomi omarai, krevetės, trepangai, vėžliai. Indonezijos rytuose renkami perlai ir perlamutrinės kriauklės. Javos sala (su Madūros sala) – svarbiausias ekonominis rajonas. Užima 7% Indonezijos teritorijos. Jame gyvena ⅔ Indonezijos gyventojų; yra apie ½ dirbamų žemių. Nuimama daugiau kaip 50 % viso Indonezijos ryžių ir batatų derliaus, daugiau kaip 70 % kasavos, daugiau kaip 75 % kukurūzų ir žemės riešutų, apie 85 % sojų, ¾ arbatos,pagaminama beveik visa cukraus. Kapoko, chininmedžio žievės, visa tikmedžio produkcija. Auginama apie ⅔ galvijų ir daugiau kaip 80 % avių bei ožkų. Gaunama nafta, kasama mangano rūda, fosforitai, siera , auksas, sidabras. Svarbiausi apdirbamosios pramonės centrai: Džakarta, Surabaja, Semerangas, Bandungas, Čeribonas, Džokjakarta, Surakarta, Malangas, Madiūnas. Sumatros saloje ruošiamos mineralinės ir žemės ūkio žaliavos eksportui (iki ⅔ viso eksporto). Svarbiausias plantacinių ūkių ir kalnakasybos rajonas. Kalimantano sala – didžiausias, bet ūkiškai mažai naudojamas rajonas. Kertamas miškas, gaunama nafta, akmens anglys, deimantai. Sulavesio sala – agrarinis rajonas su kalnakasybos pramone. Irian Džaja – mažiausiai ūkiškai naudojamas ir rečiausiai gyvenamas rajonas. Gaunama nafta. Kertamas miškas.▼ ▲ ==Ekonominiai ryšiai== 2004 m. eksportuota prekių už 63,89 mlrd. dolerių. Išvežama nafta ir naftos produktai, mediena, kaučiukas, tekstilė. Svarbiausi eksporto partneriai: Japonija 22.3%, JAV 12.1%, Singapūras 8.9%, Pietų Korėja 7.1%, Kinija 6.2% (2003). ▲==Ekonominiai geografiniai rajonai.== ▲Javos sala (su Madūros sala) – svarbiausias ekonominis rajonas. Užima 7% Indonezijos teritorijos. Jame gyvena ⅔ Indonezijos gyventojų; yra apie ½ dirbamų žemių. Nuimama daugiau kaip 50 % viso Indonezijos ryžių ir batatų derliaus, daugiau kaip 70 % kasavos, daugiau kaip 75 % kukurūzų ir žemės riešutų, apie 85 % sojų, ¾ arbatos,pagaminama beveik visa cukraus. Kapoko, chininmedžio žievės, visa tikmedžio produkcija. Auginama apie ⅔ galvijų ir daugiau kaip 80 % avių bei ožkų. Gaunama nafta, kasama mangano rūda, fosforitai, siera , auksas, sidabras. Svarbiausi apdirbamosios pramonės centrai: Džakarta, Surabaja, Semerangas, Bandungas, Čeribonas, Džokjakarta, Surakarta, Malangas, Madiūnas. Sumatros saloje ruošiamos mineralinės ir žemės ūkio žaliavos eksportui (iki ⅔ viso eksporto). Svarbiausias plantacinių ūkių ir kalnakasybos rajonas. Kalimantano sala – didžiausias, bet ūkiškai mažai naudojamas rajonas. Kertamas miškas, gaunama nafta, akmens anglys, deimantai. Sulavesio sala – agrarinis rajonas su kalnakasybos pramone. Irian Džaja – mažiausiai ūkiškai naudojamas ir rečiausiai gyvenamas rajonas. Gaunama nafta. Kertamas miškas. [[Category:Indonezija]]

Indonezijos ekonomika: Skirtumas tarp puslapio versijų